Esi priimtas, mylimas ir saugus

Jei esi įvaikintas, tai reiškia, kad įtėviai tave sąmoningai pasirinko. Jie galėjo rinktis kitą, bet pasirinko tave. Galbūt tu sakai: „Bet jeigu jie būtų numatę, koks toliau bus mano gyvenimas, galbūt būtų manęs nepasirinkę.“ Kaip tik tai ir norėčiau pasakyti! Dievas matė visą mūsų gyvenimą – nuo pat pradžios iki galo – ir vis tiek mus išsirinko. Jis „iš anksto paskyrė [įvaikino] mus per Jėzų Kristų tapti jam įsūniais…“ (Efeziečiams 1, 5; papildyta NLT). Kitoje vietoje vėl skaitome: „ Jūs gi […] gavote įsūnystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba [Tėveli], Tėve!“ O jei esame vaikai, tai ir paveldėtojai [galime naudotis Jo turtais]. Mes Dievo paveldėtojai ir paveldėtojai drauge su Kristumi…“ (Romiečiams 8, 15. 17; papildyta TLB). Dievas priima tave ne dėl tavo kilmės ar kokių privalumų. Jis neatstumia tavęs dėl tavo skyrybų, trūkumų, skolų ar kvailų sprendimų. Tu esi Jo atpirktas vaikas. Gali drąsiai vadinti jį savo „Aba“, t. y. „tėtuku“, „tėveliu“. Biblijoje skaitome: „Jį tikėdami, mes drąsiai ir su pasitikėjimu einame prie Tėvo“ (Efeziečiams 3, 12). Tai tiesa tiek geromis, tiek prastomis dienomis. Įsūnystė plečiasi tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. Esi Jo atpirktos šeimos narys. Skiriančios priešiškumo sienos seniai nuverstos, įkurta bendruomenė, šeima, kylanti iš vieno, visiems bendro Tėvo. Tavo naujoji šeima išsibarsčiusi po visą pasaulį! Jei Dievas myli tave, vadinasi esi vertas meilės. Jeigu Jis nori matyti tave savo karalystėje, vadinasi, esi vertas ten patekti. Dievo malonė kviečia tave – ne, tiesiog reikalauja – keisti požiūrį į save ir šlietis į Dievą, nebepaisant atmetimo ir nevertumo jausmų. Tu priimtas, mylimas ir saugus!

P.S. Galbūt jus sudomins: šeima ir tėvystė.