Evangelijos grožis ir jėga

Kartą viena moteriškė bažnyčioje vidury pamokslo ėmė ir užmigo. Pastorius paprašė šalia sėdinčio vyriškio ją pažadinti. Anas į tai atsakė: „Atleiskit, pastoriau, pats ją užmigdėt, pats ir žadinkit.“ O jei rimtai, Paulius sako, kad Evangelija [...] yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiajam... Originale graikų kalba šioje eilutėje pavartotas žodis dynamis, reiškiantis „galybė“ (iš jo kildinamas žodis „dinamitas“). Tai bent galia! BUM! Evangelija turi galią perkeisti žmones iš esmės.

Chuckas Swindollas rašo: „Evangelija yra kaip kalavijas, išgaląstas į Šventojo Rašto akmenį ir užgrūdintas tikrovės, aktualumo ir poreikių krosnyje. Iš visų galimų reakcijų į Evangeliją pati blogiausia, kokią galiu įsivaizduoti, būtų žiovulys ir mieguistas atsakymas „Na ir kas iš to?“ arba nuobodulio apimtas „O kam čia tai rūpi?“. Jėzus pasitikdavo žmonės jų aplinkoje. Jo Žodis paliesdavo gyvą nervą. Jo pamokslai buvo aktualūs. Jis pasmerkė veidmainiavimą ir išankstines neigiamas nuostatas. Žmonės pas Jį galėdavo ateiti tokie, kokie būdavo, o ne pirmiau „susitvarkę“. Pas Jį plaukė pikti jauni vyrai, akli vargetos, išdidūs politikai, palaidai gyvenančios mergužėlės, neišmanėliai žvejai, nuogos demonų iškamuotos aukos, gedintys tėvai. Jėzus kiekvienam turėjo ką pasakyti, kiekvieną suprato ir atjautė. Priešai Jį suprato neteisingai, bet negalėjo ignoruoti. Jie neapkentė Jėzaus, bet šalia Jo jiems niekada nebūdavo nuobodu. Tikra Evangelija nuobodulio tikrai neįvarysi! Tai Geroji Naujiena, o ne koks miglotas religinis konceptas. Tai jaudinantis ryšys su gyvuoju Dievu, kuris nepaliaudamas veikia kiekvienoje kasdienio gyvenimo srityje.“ Aplinkiniams reikia Evangelijos, dalykis ja.