Gairės tėvams (2)

Prieš keletą metų sociologai ir vaikų psichologai padarė vieną labai įdomų atradimą. Šiuolaikiniams mąstytojams pareiškus, kad vaikai dėl tvorų aplink žaidimų aikšteles jaučiasi apriboti, „įkalinti“, buvo atliktas eksperimentas. Tvoros žaidimų aikštelėse buvo išmontuotos ir išvežtos, kad vaikai jaustųsi laisvi. Ir štai didelei „žinovų“ nuostabai nutiko priešingai: tyrinėtojai nustatė, kad tokia „laisvė“ kaip tik kliudė vaikams veikti. Buvo pastebėta, kad jie linko būriuotis labiau aikštelės viduryje, vengė pakraščių ir aiškiai jautėsi nesaugūs. Aikšteles vėl aptvėrus tvoromis vaikai žaidė kur kas entuziastingiau ir laisviau. Ko mus tai pamoko? Mums visiems reikia tam tikrų ribų – to, kas apibrėžtų mūsų saugią zoną. Nors „žinovai“ postringavo ir kūrė teorijas apie tai, kad ribos žaboja kūrybingumą, vaikų elgesys aikštelėje aiškiai rodo, kad turime aiškiai suprasti, kas yra saugu ir priimtina, kad atsiskleistų mūsų išradingumas ir kūrybiniai gebėjimai. Tai reiškia, kad mūsų vaikams seksis, jei būsime geresni tėvai, aiškiai užbrėšime ribas, nustatysime taisykles ir išaiškinsime, kas laukia už jų nesilaikymą. Papasakosiu anekdotą apie tėvą, kuris savo šešiolikmečiam sūnui padovanojo pirmąją mašiną. Prieš įteikdamas raktelį tėvas pasakė: „Vaikeli, šita mašina – stebuklinga.“ „Tikrai? Kaip suprasti?“ – paklausė sūnus. Tėvas paaiškino: „Viena bauda už greičio viršijimą – ir mašina išnyks!“ Jeigu ketini savo vaikui pirkti mašiną, ji irgi turėtų būti „stebuklinga“. Dievas nustato mums sėkmingo gyvenimo taisykles. Jis apdovanoja tuos, kurie Jį gerbia. Biblijoje skaitome: „Nuolatos studijuok šią Pamokymų knygą, kad ištikimai laikytumeisi visko, kas joje parašyta. Tik tada padarysi savo kelią sėkmingą, tik tada tau seksis“ (Jozuės 1, 8; NLT).

P.S. Galbūt jus sudomins: šeima ir tėvystė.