Gera dienos pradžia

Abraomas buvo pramintas „Dievo bičiuliu“ (žr. Jokūbo 2, 23). Kokia garbė! Bet mažai kas gilinasi į tos jam suteiktos garbės ir didybės paslaptį. Tai lengva pražiopsoti. Biblijoje skaitome: „Anksti rytą Abraomas nuskubėjo į tą vietą, kur buvo stovėjęs prieš VIEŠPATĮ...“ (Pradžios 19, 27). Kaip matome, savo dieną Abraomas visuomet pradėdavo su Dievu. Ką galėtum pasakyti apie save?

Pirmasis tavo veiksmas vos nubudus neretai padiktuoja toną visai likusiai dienai. Todėl siūlau pamėginti štai ką: ryt iš pat ryto, vos nubudęs, pirmąsias kelias minutes paskirk Dievui. Ramiai pabūk vienumoje su Dievu, Jo šviesoje apmąstydamas savo dienos planus. Mąstydamas apie juos, neabejotinai pagalvosi ir apie rūpesčius, kurie laukia prieš akis. Nieko nedelsdamas atiduok juos Viešpačiui. Jei pastebėsi konkrečią problemą, prašyk Jo išminties ją išspręsti. Biblija teigia, kad Dievas su džiaugsmu atseikėja savo išminties kiekvienam prašančiam (žr. Jokūbo 1, 5). Jei iš Viešpaties nesulauki atsakymo tuojau pat, vadinasi, Jis nori, kad toje situacijoje toliau kliautumeisi Juo. Jis, be abejonių, jau turi kai ką numatęs, ką nors tokio, apie ką nė nepagalvojai.

Daugelis mūsų savo dieną pradedame suirzę, susirūpinę, paskubomis, išsigandę. Tačiau taip neturėtų būti. Jei nauja diena vis tiek išauš, nori to ar nenori, tai ar ne geriau ją pradėti su Dievu? Jei į galvą bet kuriuo atveju toptelės mintis, tai kodėl jos neatidavus Dievui, kurio akivaizdoje bet koks nerimas tirpte ištirpsta? Jei diena atrodo nekaip susiklosčiusi, stabtelėk ir paklausk savęs: ar šią dieną pradėjau su Dievu? O gal visai pamiršau Jį?

Atidžiai apmąstyk šias dvi eilutes: „[...] auštant kreipiuosi į tave malda ir laukiu“ (Psalmynas 5, 4). „Auštant pasotink mus savo gerumu, kad giedotume iš džiaugsmo per visas savo dienas“ (Psalmynas 90, 14).