Gero nepasilaikyk tik sau!

Ar tau yra tekę atsidurti vietoje, kur jauteisi taip nuostabiai, jog iš ten nebesinorėjo niekur eiti? Kaip tik taip jautėsi Evangelijos pagal Morkų 5-ame skyriuje aprašytas žmogus, kurį Jėzus išgydė ir išgelbėjo iš beprotybės gniaužtų. Pasveikęs tas žmogus norėjo toliau keliauti su Jėzumi, klausytis Jo pamokymų, liudyti Jo stebuklus ir mėgautis Jo draugija. Tačiau Jėzus liepė jam grįžti namo ir apsakyti savo bičiuliams ir artimiesiems, kokių didelių dalykų jam padaręs Dievas. Dievas nenori, kad atsiskirtum nuo pasaulio ir laikytumeisi atokiai nuo kitų žmonių! Vienintelis būdas išlaikyti tai, ką esi gavęs, yra atiduoti, išdalinti tai. Pabuvęs „viršukalnėje“ dvasine prasme, turi leistis į „slėnį“ ir pasidalyti su kitais tuo gėriu, kurio ten, aukštai, gavai. Šiandienos ištraukoje paminėtas žmogus daug metų gyveno kapinėse, klykdamas ir save žalodamas bastėsi po kalnus. Ir štai paskui skaitome, kad vietiniai žmonės vėliau „rado žmogų, iš kurio buvo išėję demonai, sėdintį prie Jėzaus kojų apsirengusį ir sveiko proto...“ (Luko 8, 35). Ir šiandien viskas vyksta lygiai taip pat: Jėzus žmogų pirmiau aprengia, paskui pašaukia. Ateidamas pas jį dvasioje būni nuogas, tad Jis apsiaučia tave savo teisumu. Paulius sako: „Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena, praėjo, štai atsirado nauja“ (2 Korintiečiams 5, 17). Kadaise „Adome“ visi mirę, šiandien „Kristuje“ galime būti atgaivinti dvasia (žr. 1 Korintiečiams 15, 22). Himnų autorius Edwinas Mote’as rašo: „Aprengtas vien Jo teisumu prieš sostą stoviu Jo be nuodėmės.“ Tačiau kai jau esi „apsirengęs“ ir „sveiko proto“, Dievo pavedimu nepamiršk eiti ir papasakoti kitiems apie tai, kokių didelių dalykų tau padarė Viešpats.

P.S. Galbūt jus sudomins: sveikata ir ligos.