Gero svečio taisyklės

Kartais mes, krikščionys, taip įsigiliname į „didžiuosius“ klausimus, tokius kaip Evangelija pasauliui, dvasinės dovanos, antrasis Kristaus atėjimas, kad numojame ranka į tokias „nereikšmingas smulkmenas“ kaip elementarus etiketas. Tačiau Biblija apie elgesio taisykles kalba – ir nemažai. O jei Biblijoje apie ką nors rašoma, vadinasi, tai svarbu. Liaudyje sklando pasakymas, kad žuvis ir svečias trečią dieną jau dvokia. Galbūt tai paaiškina, kodėl Saliamonas liepia per daug dažnai į kaimyno namus nelandžioti. Jei šeimininkas jau dešimtą kartą nusižiovavo ir žvilgtelėjęs į žmoną sako: „Ką gi, brangioji, metas miegoti, o šie mieli žmonės jau gali keliauti namo“ – žinok, kad peržengei padorumo ribas ir piktnaudžiauji svetingumu. O gal manai, kad visi tokius dalykus išmano natūraliai? Anaiptol! Kaip tik todėl Dievas savo Žodyje ir atkreipia į tai dėmesį. Geras svečias laikosi 10-ies taisyklių:

1) jis būna dėmesingas ir negaišina kito žmogaus;

2) nepertraukinėja kalbančio;

3) nenustelbia kito per pokalbį;

4) neatvyksta per daug anksti ir neužsibūna per ilgai;

5) stengiasi iš anksto susitarti dėl susitikimų (tai patinka net ir geriems draugams);

6) elgiasi mandagiai ir maloniai, be perdėto globėjiškumo;

7) aiškiai apibrėžia savo apsilankymų laiko ribas ir pasirūpina, kad susitikimai derėtų prie kito asmens grafiko;

8) padeda susitvarkyti po valgio;

9) jei apsilankymas trunka ilgiau nei vieną dieną, nusiveda šeimininkus kur nors smagiai pabūti ir kartu pavalgyti;

10) visuomet atsiunčia padėkos laiškutį. Jei nori susirasti draugų ir juos išlaikyti, vadovaukis šiomis taisyklėmis.