Grįžk į Betelį!

Ką daryti, kai tavo ryžtas susvyruoja, kai apima baimė, jog išklydai iš kelio? Toks klausimas kadaise kilo ir Jokūbui. Bet kai jis atgręžė savo širdį į Dievą, tai sulaukė tokio Viešpaties atsakymo: „Pakilk, eik į Betelį ir ten apsistok. Padaryk ten aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai tu bėgai nuo savo brolio Ezavo.“ Užtat Jokūbas savo šeimai ir visiems buvusiems su juo įsakė: „Atsikratykite svetimų dievų, kuriuos turite prie savęs, nusiplaukite ir apsivilkite šviežiais drabužiais. Tuomet ateikite, kilsime į Betelį. Ten aš padarysiu aukurą Dievui, kuris išklausė mane pavojaus dieną ir buvo su manimi, kur tik ėjau“ (Pradžios 35, 1–3). Galbūt tu neturi pasidirbinęs stabų, bet tikriausiai yra dalykų, kurių reikėtų „atsikratyti“? Žodis Betelis reiškia „vieta, kur gyvena Dievas“. Taigi Jokūbas grįžo į vietą, kur kadaise jau buvo sutikęs Dievą, kur buvo gavęs viziją ateičiai ir patyręs, koks džiaugsmas yra gyventi sandoros ryšyje su Viešpačiu. Jeigu jauti, kad gyvenime „nugrybavai“ į šalį, sugrįžk į savo Betelį, kur pirmąkart susitikai su Dievu. Pastatyk Jam aukurą ir padėk ant jo savo gyvenimą. Biblija pataria: „Dėl Dievo gailestingumo raginu jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį garbinimą. Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią kas gera, tinkama ir tobula“ (Romiečiams 12, 1–2).