Gyvenk padoriai

Vieni žmonės gyvena padoriai, kiti – nepadoriai. Įdomu, kad ir vieni, ir kiti sulaukia savo atlygio: dorieji džiaugiasi Dievo ramybe ir saugumu, o nepadorieji jaučia nuolatinę baimę būti išaiškinti. Dorųjų sąžiningumas juos veda, o klastingųjų suktumas juos pražudo (Patarlių 11, 3). Doras žmogus savo viduje nėra susiskaldęs. Toks aukštų moralės principų laikosi kiekvienoje gyvenimo srityje. Ar tai reiškia, kad jis nedaro klaidų? Ne. Juk nors teisusis septynis kartus parpuola, jis vėl atsikelia, o nedorėlį užklumpa nelaimė (Patarlių 24, 16). Krenta visi, bet padorūs visuomet atsikelia. Dievas yra kantrus. Jis darbuosis su tavimi tol, kol tu perprasi, ką Jis nori padaryti. Jei tau stinga padorumo, Viešpats gali sulipdyti sudužusį tavo gyvenimą, kad iš naujo galėtum pavesti save Jam. Prieš susigrumdamas su Viešpačiu Jokūbas buvo sukčius ir apgavikas (žr. Pradžios 27, 35–36). Po grumtynių su Dievu jis pradėjo vaikščioti raišuodamas. Dievas mieliau naudos „raišą“ (tokį, kuris turėjo sunkumų, grūmėsi ir laimėjo), negu apsimetėlį. Danielius – žydas, gyvenęs kitos tautos nelaisvėje, – atsisakė valgyti nekošerinį maistą, nes taip būtų nusižengęs Dievo įsakymui. Juozapas jautėsi vienišas, buvo toli nuo savo namų ir kentė karčią vienatvę, bet kategoriškai atsisakė miegoti su savo viršininko žmona. Paulius rašo: Jis [Dievas] neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį... (1 Korintiečiams 10, 13). Dievas visuomet turi išeitį. Kai pasišventi gyventi dorai, Jis parodo tą išeitį.