Gyventi taip, kaip to nori Dievas

MSG Biblijos vertime skaitome tokius Pauliaus žodžius: „Kas nutinka, kai gyvename taip, kaip to nori Dievas? [...] Mes labiau gailime kitų [...] nelieka poreikio skintis sau kelio per gyvenimą jėga, alkūnėmis“ (Galatams 5, 22–23, MSG). Atidžiau panagrinėkime dvi Kristui būdingas savybes:

1) Gailestis. Tu pradedi labiau gailėti kitų. Liauniesi žmones traktavęs kaip objektus, kuriuos būtina taisyti, kurių reikėtų vengti ar kuriuos reikėtų išnaudoti. Žiūrėdamas į minias Jėzus [...] gailėjosi žmonių... (Mato 9, 36). Kai širdis prisipildo gailesčio, įvyksta du nuostabūs dalykai. Pirma, tu įveiki savanaudiškumą ir labiau rūpiniesi ne savimi, o kitais. Antra, tave užplūsta dėkingumo jausmas. Tu pradedi dėkoti už palaiminimus, kuriuos lig tol laikei savaime suprantamais. Kitaip tariant, gailestis praplečia žiūros lauką, pradedi matyti tuos, kurių anksčiau nė nepastebėdavai.

2) Nebesiskini sau kelio per gyvenimą jėga, alkūnėmis. Nebelipi kitiems per galvas, o švelnius, romius žmones nustoji laikyti „suskydusiais nevykėliais“, kurie gyvenime nieko nepasiekia. Paulius rašė: [...] tarp jūsų buvome švelnūs... (1 Tesalonikiečiams 2, 7). Kas jau kas, o jis tikrai nebuvo nevykėlis! Kartais pagalius į ratus mums pradeda kaišioti baimė: pabūgstame, kad jeigu būsime švelnūs ir meilūs, tai nebeįstengsime veržtis pirmyn ir smarkiai atsiliksime mums skirtose „lenktynėse“. Tokios išgąstingos mintys labai sekina kūrybiškumą ir gesina džiaugsmą. Siek sėkmės nepaisydamas streso. Žvelk į Jėzų. Jis niekur neskubėjo. Jis retai kada pakeldavo balsą. Jis atrasdavo laiko vaikams. Jis mylėjo žmones ir pakylėdavo juos. Biblijoje skaitome: Juk jūs tam pašaukti... (1 Petro 2, 21). Toks yra Dievui patinkantis gyvenimas.