Į ką kreipiesi, ištikus bėdai? (1)

Mums Dievo neskirta gyventi atsiskyrus nuo kitų, vienišiems. Kiekvienam retkarčiais prireikia pagalbos ar padrąsinimo. Tačiau turime žiūrėti, į ką puolame kreiptis iškilus poreikiui ar bėdai. Štai keletas patarimų:

1) Nesikreipk į žmogų, kuris visiškai neišmano, kaip spręsti tavo problemą. Galbūt pasidalinus savo našta su juo tau laikinai palengvės, tačiau tu gali apsunkinti kitą žmogų. O ką, jeigu jis nepakankamai brandus ir neišgalės pakelti tavo bėdos? Jėzus pasakė: „O kas papiktintų vieną iš šitų mažutėlių, kurie mane tiki, tam būtų geriau, kad asilo sukamų girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje“ (Mato 18, 6).

2) Galima kreiptis į patikimą bičiulį, jeigu jis yra dvasiškai brandus. Biblijoje skaitome: „Bičiulis visada bičiulis, bet brolis gimęs vargu dalytis“ (Patarlių 17, 17). Tačiau būk įsitikinęs, kad tai tikras bičiulis. Petras rašo, kad „meilė uždengia nuodėmių gausybę“ (1 Petro 4, 8). Tas, kas tave iš tikrųjų myli, nuoširdžiai melsis už tave ir eis šalia iki pat pergalės. O jei nueisi klystkeliu, tikras draugas nedangstys ir neglostys tavęs, o pareikalaus atsiskaityti.

3) Jei įmanoma, kreipkis į dvasios tėvą. Paulius rašo: „Nors turėtumėte tūkstančius auklėtojų Kristuje, bet nebus kelių tėvų…“ (1 Korintiečiams 4, 15). Kokiomis savybėmis pasižymi geras tėvas? Jis pataiso, bet nesmerkia. Jis tiki tavimi ir nenuleidžia rankų. Jis brangina tave ir vertina pagal geriausias, o ne blogiausias tavo savybes. Užuot neigiamai reagavęs į tavo klaidas, jis atpažįsta tavo potencialą ir toliau dirba su tavimi. Prašyk Dievo duoti tau dvasios tėvą, su kuriuo galėtum reguliariai bendrauti.

P.S. Galbūt jus sudomins: šeima ir tėvystė.