Į ką kreipiesi, ištikus bėdai? (2)

Kai tenka grumtis su kokiu nors įsisenėjusiu blogu įpročiu ar priklausomybe, pagalbos ir stiprybės suteikti gali atitinkama paramos grupelė. Jei tau reikia pagalbos, nesigėdyk jos kreiptis, tik būk atsargus ir žiūrėk, kam išpažįsti savo nuodėmes! Psalmininkas rašo: „Tariau: „Išpažinsiu savo nusikaltimus VIEŠPAČIUI“, ir tu, atleisdamas man nuodėmę, pašalinai kaltę“ (Psalmynas 32, 5). Vienas Biblijos mokytojas rašo: „Niekuomet su kitu žmogumi neaptarinėk to, ką norėtum, kad jis pamirštų. Tavo žodžiai „įgarsina“ mintis ir jos ilgam pasilieka kito galvoje. Žodžiai suteikia gyvenimą ir ilgaamžiškumą viskam, kas aptariama. Ginčai liautųsi ir konfliktai baigtųsi, jei žodžiai jų nepakurstytų. Žodžiai viskam įkvepia gyvybės.“ Biblijoje skaitome: „Mirtis ir gyvenimas liežuvio galioje, ir kas su juo sutaria, tas valgys jo vaisius“ (Patarlių 18, 21). Be to, žodžiai gali ir sužeisti. Biblijoje skaitome: „Liežuvautojo žodžiai tarsi skanėstai; jie pasiekia pačią vidurių gelmę“ (Patarlių 18, 8). Užčiaupti kitų, uždrausti jiems kalbėti apie tave neįmanoma. Tiesiog nepateik to, ką nori, kad kiti greičiau išmestų iš galvos. Ir niekada nepakišk nereikalingos informacijos, kuri tik kelia dar daugiau klausimų. Būk apdairus, kaip ir kam išpažįsti savo klaidas. Nors tavo pastangos gali būti labai nuoširdžios, tavo klaida kitų atmintyje gali užsilikti ilgiau nei pamoka, kurios išmokai ir kuria troškai su jais pasidalyti. Aišku, būna akimirkų, kai papildoma informacija reikalinga, naudinga, gal net būtinà, bet turi elgtis išmintingai. Nukreipk žvilgsnį į ateitį, o ne į praeitį. Ir niekuomet nesakyk to, ko nenorėsi išvysti ar išgirsti atsikartojant.