Į ką kreipiesi patarimo? (1)

Jei gyvenime nori laimėti, niekada nepaliauk mokytis. O mokymasis reikalauja nuolankumo, gebėjimo paklausyti kito. Kartais manome, kad tokios savybės mums nebūdingos. Manome, kad kitų klausyti turi tik tie, kuriems būtina priežiūra. Tai ypač aktualu kalbant apie ankstyvuosius mūsų metus, kai esame įsitikinę, jog viską žinome, ir kiekviena proga naudojamės norėdami tai įrodyti. Bet prieš kreipiantis patarimo, širdyje vis dėlto būtina nusižeminti. Jei nesi „mokytinas“, tavo ateitis jau nuspręsta.

Kuo daugiau manai žinantis, tuo mažesnė tikimybė, kad kiti galės tau padėti. Kaip kitas gali padaryti tau įtaką, jei manaisi esąs už visus protingesnis, gabesnis, talentingesnis? Išmintingas visuomet ieškos patarimo. Jei esi išmintingas, pripažinsi savo ribotumą. Tik kvailys nepripažįsta savo ribų. Tik naivūs žmonės mano, kad gyvenime gali daug pasiekti be kitų pagalbos, be jokio gero patarimo.

Šiandien kviečiu apsvarstyti tris eilutes iš Patarlių knygos: 1) „Kvailo žmogaus kelias jam pačiam atrodo teisingas, o išmintingas žmogus klauso patarimo“ (Patarlių 12, 15). 2) „Be pasitarimo niekais nueina užmojai, o pasitarus su daugeliu, jie būna sėkmingi“ (Patarlių 15, 22). 3) „Klausyk patarimo ir priimk pamokymą, kad ilgainiui taptum išmintingas“ (Patarlių 19, 20). Patarėjas vertingas ne tiek dėl to, ką žino, kiek dėl to, ką pastebi, mato. Galima sakyti, kad jis yra dar vienos akys ir dar vienos ausys. Dvi galvos visuomet geriau negu viena. Kodėl turėtum atmesti tokią galimybę?

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kai paskutinį kartą pasikvietei kažką patarti tau svarbiu klausimu- ko išmokai iš šios patirties?
2. Kaip manai, kodėl kartais taip sunku pripažinti savo ribotumą ir priimti kitų patarimus?
3. Pagalvok apie žmogų, kurio nuomonė tau svarbi. Ką galėtum šiandien nuveikti, kad paprašytum jo patarimo dėl savo sprendimo?
4. Šią savaitę susikoncentruok į vieną savo gyvenimo sritį, kurioje galėtum būti nuolankesnis ir atviresnis kitų pagalbai. Pasirašyk veiksmų planą.