Ieškok Dievo ramybės

Dievas užtvirtina savo valią įvairiai. Vienas iš būdų – Jo siųsta ramybė kokiu nors klausimu, iš kurios suprantame, kad einame teisingu keliu. Paulius rašo: „Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė...“ (Kolosiečiams 3, 15). Taigi teisingus žingsnius paprastai lydi ramybė. Kitame laiške Paulius rašo: „Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4, 7). Norint širdyje turėti ramybę, nebūtina turėti atsakymų į absoliučiai visus klausimus. Antrojo pasaulinio karo metais generolui Eizenhaueriui teko sunki užduotis – paskutinę akimirką pakeisti sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje datą. Jei suklystų, dėl jo sprendimo žūtų tūkstančiai karių. Tai bent atsakomybės našta! Bet jis buvo vyriausiasis pajėgų vadas ir vienintelis žmogus, galintis priimti tokį sprendimą. Vėliau savo prisiminimuose generolas rašė: „Supratau, kad neturiu reikiamos išminties, todėl gręžiausi į Dievą. Prašiau Jo suteikti man išminties. Atsidaviau Jam, ir Jis man aiškiai parodė, kaip elgtis. Dievas suteikė man įžvalgos pamatyti, kas teisinga, ir įkvėpė drąsos priimti sprendimą. Galiausiai mane apėmė sielos ramybė, nes žinojau: jei Dievo vedimu priėmiau tam tikrą sprendimą, tai ir padarinius galiu patikėti Jam.“ Galbūt ir tave šiandien kamuoja nerimas dėl kokio nors klausimo? Gal turi priimti reikšmingą sprendimą – tokį, kuris paveiks ne tik tavo, bet ir daugelio kitų gyvenimą? Padrąsinimo žodis tau šiandien – melskis, pasitikėk Dievu, lauk Jo vedimo, prašyk Jo ramybės, imkis veiksmų ir galutinį rezultatą patikėk Jam.

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.