Įsakymas mylėti (1)

Meilė/mylėti – vieni sunkiausiai suprantamų ir įvairiausiai interpretuojamų žodžių pasaulyje. Jų reikšmę „atskiedžiame“ pertekliniu vartojimu. Mes mylime savo sutuoktinius, savo kraštą ir picą. Kai iki galo nesuvokiame, kas yra meilė, ją reikšti ir priimti sunku. Būtina prasklaidyti rūką ir pakoreguoti neteisingą supratimą. Dažnai manoma, kad meilė – tai jausmas. Tikrą meilę išties lydi jausmai, bet ji pati yra kur kas daugiau nei vien jausmas.

Kitas klaidingas manymas – kad meilė yra nevaldoma. Kaip dažnai sakome: „Širdžiai neįsakysi…“ Arba „Atrodo, įsimylėjau. Nieko negaliu su savimi padaryti.“ Arba priešingai: „Aš jos/jo daugiau nebemyliu. Nieko negaliu dėl to padaryti.“ Pats faktas, kad Jėzus mums duoda įsakymą (ne patarimą ar gražų pasiūlymą) mylėti vieniems kitus, reiškia, kad tai suvaldoma, mes galime kontroliuoti, ką mylime ir ko ne.

Meilė savo esme yra dvipusis medalis. Viena vertus meilė yra pasirinkimas. Biblijoje skaitome: „Viršum viso šito [ten išvardytų dorybių] tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis“ (Kolosiečiams 3, 14). Kitame vertime randame: „O virš viso šito apsivilkite meile...“ Kaip kas rytą renkiesi drabužius, kuriuos vilkėsi visą dieną, taip renkiesi ir nuostatas. Taigi meilė – dalykas valdomas. Tu gali priimti sprendimą mylėti.

Antra, meilę atspindi elgesys. Biblijoje skaitome: „Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa“ (1 Jono 3, 18). Kai parodai meilę, nuoširdų susirūpinimą kitu, tavo jausmai to asmens atžvilgiu pradeda keistis. Net jei į tavo meilę neatsiliepiama, Dievas lieka tavimi patenkintas. O tai savaime didžiulis atlygis.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ką supratai apie meilę? Ar ankstesnis tavo supratimas atitiko Bibliją?

2. Kaip šiandien vienam tavo pasirinktam žmogui galėtumei nuoširdžiai parodyti savo meilę?

P.S. Kiti skaitiniai tema: santykiai ir santuoka.