Išgelbėti vien malone

Tam tikra prasme buvo du sūnūs palaidūnai, ir abu augo religingoje kultūroje, giriančioje besilaikančius taisyklių ir baudžiančioje jas laužančius. Pasižiūrėkime, kaip prasideda skyrius, kuriame vėliau skaitome pasakojimą apie sūnų palaidūną: „Pas Jėzų rinkdavosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai jo pasiklausyti. O fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo.“ Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą...“ (Luko 15, 1–3). Čia Jėzus kreipiasi į dvi skirtingas grupes: 1) į taisyklių laužytojus (kaip sūnus palaidūnas), kurie žino, kad išgelbėti gali būti tik iš Dievo malonės; 2) į taisyklių besilaikančius (kaip vyresnysis brolis), kurie mano, kad išgelbėjimą galima užsidirbti, pelnyti gerais darbais. O tie jų geri darbai, be kita ko, skatina juos smerkti taisyklių laužytojus. Vyresnysis brolis atsisakė dalyvauti jaunėlio sutiktuvių proga surengtoje šventėje. Kokios buvo to atsisakymo priežastys? „Tėve, priešingai nei jis, aš tau tarnavau ir laikiausi tavo priesakų. Taip nesąžininga“ (žr. Luko 15, 29). Pažįstamos gaidelės? Štai ką jam atsakė tėvas: „Vaikeli, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo“ (Luko 15, 31). Verta atkreipti dėmesį į kreipinį „vaikeli“, kuriuo Jėzus pamoko, kad esame išgelbėjami per „ryšį“, „santykius“, o ne dėl taisyklių laikymosi. Vyresnysis brolis manė, kad tėvas jį priima dėl jo gerų darbų. Taip, geri darbai išties turi savo vietą Dievo karalystėje. Mūsų atlygis danguje priklausys nuo darbų žemėje. Tačiau atpirkimas priklauso tik nuo Kristaus atlikto darbo. „Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana, ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų“ (Efeziečiams 2, 8–9). Taip, Dievas apvalys, nuskaistins tave, kad keistumeisi ir taptum tokiu žmogumi, kokiu tau skirta būti. Bet išgelbėtas esi vien tik iš Dievo malonės.

P.S. Galbūt jus sudomins: šeima ir tėvystė.