Išgryninimas „skausmo žaizdre“

Kol gyvas, nepavydėk kitam jo talento ir nesigąsdink jo, nes Dievas, kuris pašaukė ir parengė kitą, lygiai taip pat naudos ir tave. Kai išmoksti vertinti Dievo dovaną kito žmogaus gyvenime, esi pasirengęs pats priimti Jo palaiminimą. Visi esame reikalingi įgyvendinant Dievo planą. Kiekvienas būtinas. Biblijoje skaitome: „Bet dabar Dievas sudėliojo kūne narius ir kiekvieną jų, kaip panorėjo“ (1 Korintiečiams 12, 18). Taigi matome, kad Dievas viską sudėlioja ir paskirsto. Ieškok Jo ir atrasi tau skirtą užduotį. Bet kodėl Jėzus pasakė: „[...] daug yra pašauktų, bet maža išrinktų“ (Mato 20, 16; K. B. vert.)? Iš dalies atsakymą randame Izaijo knygoje, kur pasakyta: „Štai išgryninau tave, tačiau ne kaip sidabrą; išmėginau tave skausmo žaizdre“ (Izaijo 48, 10). Vien pašaukimo žmogui neužtenka, dar reikia pasižymėti tam tikru charakteriu, įrodyti savo tinkamumą. O charakteris grūdinamas, apvalomas ir gryninamas ne kur kitur, o „skausmo žaizdre“ arba „vargų krosnyje“ (K. B. vert.). Populiariai kalbant, į bėdą žmogus paprastai įklimpsta ne dėl savo pašaukimo, o dėl tam tikrų charakterio savybių ar, tiksliau, jų stokos. Taigi Dievas nori išmėginti tave, patikrinti, kaip reaguoji įvairiose aplinkybėse. Kaip reaguoji situacijoje, kur norisi pasakyti taip, bet tenka gyventi su ne; kai trokšti tarnauti viešumoje, bet gauni užduotį „galiniame kambariuke“. Dievas yra kaip sumanus verslininkas, Jis neišstato gaminio vitrinoje pirmiau jo neišbandęs. Taigi kokioje „vargų krosnyje“ šiandien esi atsidūręs? Kokiame „skausmo žaizdre“ šiuo metu degi? Ar jauti apvalančios ugnies karštį? Jei taip, džiaukis! Išėjęs iš „krosnies“ būsi visiškai pasirengęs tarnauti. Štai toks šiandien tau skirtas paraginimo žodis.