Išmok būti patenkintas

Šaunu, jei esi užsibrėžęs tikslą augti asmeniškai ir daug pasiekti gyvenime. Tai išties puikūs siekiniai! Bet kai užsigeidi to, kas priklauso kitam, arba įsinori būti toks, kaip kitas asmuo, įkeli koją į teritoriją, į kurią Šventasis Raštas žengti draudžia. „Patenkintas“ nereiškia „pernelyg patenkintas tuo, kas pasiekta; nusiraminęs“. Pasitenkinęs žmogus taip pat nėra susitaikęs su vidutinybės statusu ar toks, kuris nustoja realizuoti savo potencialą, siekti Dievo jam numatytų tikslų. Visai ne! Žmogus turi nuolatos siekti augimo ir tobulėjimo, kartu išlikdamas visiškai priklausomas nuo Dievo (žr. 2 Korintiečiams 3, 5). Nebūk savipakankamas. Savipakankamumas reiškia, kad tau pakanka savęs ir nebereikia Dievo. Tuo tarpu patenkintas žmogus tvirtai žino, giliai tiki, kad Dievas gali patenkinti kiekvieną jo poreikį (žr. Filipiečiams 4, 19). Giliai įsisavinus šią tiesą nebereikia geisti to, kas priklauso kitam: ar tai būtų turtas, ar postas, ar asmeninės savybės. Žmogus suvokia, kad visko, ką šiuo metu turi, ir viso, kas šiandien yra, Dievo rankose daugiau nei pakanka. Kad ir ką tau reikėtų padaryti, norint įgyvendinti Dievo valią, tu tai padarysi, tik ne savo jėga, o galia Kristaus, gyvenančio tavyje. Geisti kito gėrybių žmogui natūralu, o štai atrasti pasitenkinimą reikia išmokti. Paulius rašo: [...] išmokau būti patenkintas savo būkle. Esu patyręs ir vargo, ir pertekliaus. Visa ko teko ragauti: buvau sotus ir alkanas, turtingas ir beturtis. Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina (Filipiečiams 4, 11–13).

P.S. Galbūt jus sudomins: augimas ir pokyčiai.