Išmok laukti

Nėra tokio dalyko kaip „greita sėkmė“. Kad ir kiek kilogramų svorio norėtum numesti – penkis ar penkiasdešimt – vis tiek numesi juos tik pamažėle, po vieną kilogramą! Stovėti ant kalno viršūnės – kvapą gniaužiantis jausmas, bet užkopti į ją įmanoma tik lipant po vieną žingsnį aukštyn. Niekas, kas didinga ir puiku, nesukuriama greitai, staiga. Beveik kiekviena reikšminga sėkmė gyvenime pasiekiama po daug pastangų reikalaujančio darbo ir ilgo laukimo. Jei tau sunku susitaikyti su šia tiesa, viską mesi per anksti, taip ir nepasiekęs Dievo tau skirtos sėkmės. Gerai žinoma amerikiečių kompanija Jell-O 1997 metais šventė šimto metų jubiliejų. Jeigu jos įkūrėjas tuo metu dar būtų buvęs gyvas, vargu, ar būtų galėjęs džiaugtis savo sukurto produkto sėkme. 1897 metais Perlas Vaitas, galima sakyti, buvo visų galų meistras: jis dirbo statybose, eksperimentavo su patentuotais vaistais ir, eidamas nuo durų prie durų, siūlė terapijos paslaugas. Kartą beeksperimentuojant jam šovė galvon mintis vaisių sultis sumaišyti su želatina. Naujajam produktui Vaito žmona tuoj davė pavadinimą – Jell-O. Ir štai Vaitas jau pardavinėjo dar vieną gaminį – skanius želinukus. Tik štai pačioje pradžioje prekiauti naujoviškais skanumynais jam sekėsi sunkokai ir negavo tiek pelno, kiek tikėjosi. Todėl po kiek laiko Jell-O teises vos už puspenkto šimto dolerių jis pardavė O. Vudvordui. Pastarasis buvo sumanus verslininkas, puikiai išmanęs rinkodarą. Po aštuonerių metų jo puspenkto šimto dolerių investicija atsipirko su kaupu – virto milijoniniu verslu. Gaila, kad šiandien nė vienas Perlo Vaito giminaitis negauna nė vieno cento nuo kiekvienos iš milijono per dieną parduodamų želinukų dėžučių. Kodėl? Todėl, kad Vaitas neišlaukė!