Išpažinties ir atleidimo jėga

Apie Efezo miesto bažnyčią Paulius rašo taip: „Daug įtikėjusiųjų ateidavo išpažinti ir pasisakyti, ką [bloga] buvo darę. [...] Šitaip galingai Viešpaties žodis plito ir tarpo“ (Apaštalų darbų 19, 18–20). Tokiose bendruomenėse kaip ši vyksta dvasinis išgydymas. Jei jauti, kad užsisukai užburtame nuodėmės ir nesėkmių rate, ieškok brandžių, atsidavusių krikščionių draugijos. Tokie nepasibaisės išgirdę apie tavo problemas ir neišduos tavo pasitikėjimo. Jie mokės melstis už tave ir su tavimi. Jėzus suteikė savo sekėjams valdžią išklausyti išpažintis ir skelbti malonę. Jis kalbėjo: „Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jono 20, 23). Dvasinis apsivalymas įvyksta tada, kai kas nors, žiūrėdamas tau tiesiai į akis, paskelbia: „Dievas atleidžia tau. Aš atleidžiu tau. Dabar tu atleisk sau ir toliau gyvenk su Dievo atleidimu.“ Atleidimas turi didelę jėgą ir gali paskatinti gijimą. Štai Jokūbas savo laiške rašo: „Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia Bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista. Tad išpažinkite vieni kitiems nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad atgautumėte sveikatą. Daug gali karšta teisiojo malda“ (Jokūbo 5, 14–16). Jei nesi tikras, su kuo reikėtų pasikalbėti ar nuo ko pradėti, pirmiausia kreipkis į savo sielovadininką ar pastorių.

P.S. Kiti skaitiniai tema: nuodėmė ir atgaila.