Išstovėk!

Mozės gyvenimą galima apibūdinti aukščiau cituotos eilutės žodžiais – „jis liko nepajudinamas“. Mozė ištvėrė nepaisydamas faraono (galingiausio to meto monarcho žemėje) parodytos paniekos. Mozė ištvėrė nepaisydamas hebrajų užsispyrimo ir kietasprandiškumo. Jo vedama tauta nuolat murmėjo, skundėsi, kaltino ir maištavo. Mozė atlaikė net Mirijamos ir Aarono – savo šeimos narių – kritiką. Jis ištvėrė ir nepaisė neigiamos dešimties žvalgų, grįžusių iš Pažadėtosios Žemės, ataskaitos, kai jie skundėsi tokiais žodžiais: Tenai mes matėme tikrų milžinų [...], o mes jautėmės kaip žiogai (Skaičių 13, 33). Kaip Mozei pavyko išlikti nepajudinamam ir ištverti? Atsakymas glūdi toje pačioje eilutėje: Tikėdamas [...] tarsi regėtų Neregimąjį. Jis nenuleido akių nuo Dievo, žiūrėjo tik į Jį, o ne į žmones!

Paulius išduoda mums paslaptį, kaip iškovoti pergalę gyvenimo kovose. Jis rašo: [...] kad galėtumėte [...] visa nugalėję, išsilaikyti [„išstovėti“, K. Burbulio vert.] (Efeziečiams 6, 13). Stenkis atsilaikyti, net kai aplink klesti priešai. Išstovėk, kai nedorieji ima viršų. Išstovėk, kai didieji menkai reiškiasi, o menki žmogeliai reikalauja didelės valdžios, kurios nėra verti. Išstovėk, laikykis iš paskutiniųjų. Kur, kalbant dvasine prasme, esi šiandien? Ar jautiesi pasilpęs ir nukeipęs ten, kur kadaise buvai tvirtas ir stiprus? O gal neatsispyrei pagundai, pasidavei baimei, nuotaikų kaitai ar kitų nuomonei, nes pavargai būti nuolat atstumiamas? Išstovėk! Mozė išstovėjo, nors buvo garbaus amžiaus, jau perkopęs aštuntą dešimtį. Jis išsilaikė, nes regėjo Neregimąjį. Kaip nukreipė akis į Viešpatį, taip jų nuo Jo ir nenuleido. Jis be paliovos primindavo sau, kad vienintelis jo gyvenimo tikslas – patikti Viešpačiui, paklusti Jam, pagarbinti Jį, pelnyti Jo pripažinimą. Toks žodis skamba ir tau šiandien: išstovėk!