Ištverti naktį, išlaukti ryto

Dievas lieka su mumis, kai mūsų gyvenime užslenka juodžiausia naktis. Pats pagalvok: jau kiek kartų puolei, kiek nesėkmių patyrei, bet iš Dievo malonės vėl pakilai ant kojų. Kad ir kokia tamsi būdavo naktis, kaskart išaušdavo rytas. Laikai ir santykiai keičiasi, o Dievas visuomet išlieka toks pat. Taip, kaip pervedė tave per sunkumus praeityje, taip Jis žada pasilikti su tavimi kiekvieną dieną ir ateityje. Atkreipk dėmesį į žodžius „bet džiaugsmas ateina...“ Tai reiškia, kad vėl pakilsi ir vėl džiūgausi. Troškimas nepasiduoti, išlikti kyla iš šaltinio, kuris jau yra tavo viduje. O to šaltinio versmė yra Viešpats. Leisk versmei lietis laisvai! Tau nereikia pačiam lieti srovės, tiesiog leisk jai veržtis, neužgniaužk.

XVI a. gyvenęs anglų dvasininkas ir istorikas dr. Thomasas Fulleris yra pasakęs: „Širdis plyštų, jei nebūtų vilties.“ Kad ir ką tau tektų patirti šiuo metu, nepasiduok, kol neišauš rytas. O aušra visuomet brėkšta po kiekvienos tamsios nakties, po kiekvieno sulaužyto pažado. Rytas ateina po kiekvienos nesėkmės, išdavystės ar išsižadėjimo. Nepaliauk tuo tikėti! Dievas nušluostys visas ašaras nuo tavo akių, ir tu pabusi su nauja giesme lūpose. Vienas didingiausių Šventajame Rašte aptinkamų pažadų skamba taip: [...] ištikimoji VIEŠPATIES meilė niekada neišsenka, gailestingumo jam niekada nepristinga. Kas rytą jie nauji; didelė tavo ištikimybė! VIEŠPATS yra mano dalia, – sakau sau, – todėl į jį dėsiu viltis. Geras yra VIEŠPATS tiems, kurie jo laukia, žmogui, kuris jo ieško (Raudų 3, 22–25). Vakarykštė diena praėjo, baigėsi. Šiandien išaušo nauja diena. Apsispręsk džiaugtis ja!