Įvairūs būdai melstis (4)

Kai maldai paskiriame daugiau laiko, mūsų mintys linkusios klajoti. Ar Dievas pyksta ant mūsų, kai taip nutinka? Ne, kai tavo mintys klaidžioja, Dievo Dvasia toliau pasilieka su tavimi. Kartais klajojančios mintys gali netgi nuvesti tiesiai į maldą. Štai vienas autorius rašo: „Kartais, kai pradedu melstis, įsivaizduoju save lydimą sėkmės kokioje nors srityje. Arba prisimenu pokalbį su kokiu nors mane suerzinusiu žmogumi. Arba pradedu mintyse narplioti problemą, sukėlusią man rūpesčių. Anksčiau tokias ir panašias mintis laikydavau kliūtimis, trukdančiomis melstis, bet vėliau pastebėjau, kad jas galima vadinti dar neišsakytomis maldomis. Galbūt tokios mintys į galvą šauna ne šiaip sau, ne tam, kad išblaškytų į maldą nukreiptas mintis. Jos parodo, dėl ko suku galvą, kuo esu susirūpinęs. Vadinasi, užuot stengęsis nugesinti tokias mintis, verčiau jau turėčiau atvirai pasikalbėti apie tai su Dievu. Ir štai aš vėl pasidavęs maldos tėkmei! Esame laisvi melstis taip, kaip tik mums patinka. Malda turėtų padėti mums gyventi džiugiai, suvokiant nuolatinį Dievo artumą.“ Aišku, mintys apie naują šukuoseną arba remonto dirbtuvėse paliktą automobilį iš tikrųjų yra trukdžiai. Kai kyla tokio pobūdžio minčių, užrašyk jas ant lapelio ir tark: „Prie šito grįšiu vėliau“, paskui tęsk maldą. Turtingas, pasitenkinimą teikiantis maldos gyvenimas neatsiranda pernakt, jį reikia puoselėti. Bet atlygis toks, kad dėl jo tikrai verta paplušėti. Tam tikra prasme esi kaip visi kiti žmonės: visiems sunku susikaupti maldoje. Kiekvieno mintys būna blaškomos. Sėkmė aplanko tuos, kas išmoksta įveikti trukdžius.

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.