Įveikti „milžinus“ (1)

Išėjęs kautis su Galijotu Dovydas sušuko: „Tu ateini prieš mane su kalaviju, ietimi ir durklu, o aš vardu Galybių VIEŠPATIES, Izraelio gretų Dievo, kuriam tu metei iššūkį. [...] mūšis yra VIEŠPATIES, ir jis atiduos jus mums į rankas!“ (1 Samuelio 17, 45. 47). Regis, niekas karaliaus Sauliaus kariuomenėje negalvojo apie Dievą. Tuo tarpu Dovydas negalėjo galvoti ir kalbėti apie nieką kitą. Jis matė, ko kariai nedarė, ir atsisakė būti įbaugintas to, ką jie darė. Dovydas visa širdimi tikėjo, kad Dievas, kuriam jis tarnauja, yra didesnis už milžiną, prieš kurį tenka stovėti mūšio lauke. O tu ar tiki tuo? Ar matai Dievą kaip didesnį už tavo problemą? Jei patekai į situaciją, kuri ne tavo jėgoms, užuot švaistęs laiką ir jėgas, mąstydamas apie savo silpnumą ir trūkumus, verčiau skubėk pas Dievą, remkis į Jo Žodį ir pradėk kalbėti apie Jo galią. Kovodamas savo jėgomis tikrai nelaimėsi, todėl nė nemėgink to! Dovydas aiškiai pasakė, kad „mūšis yra Viešpaties“ (1 Samuelio 17, 47 ). O Viešpats nėra pralaimėjęs nė vieno mūšio! Drąsiai stok priešais savo „milžiną“ ir garsiai skelbk: „Skyrybų, depresijos, alkoholizmo, fanatizmo, nesaugumo, geidulių ar pan. (įterpk savo problemos pavadinimą) milžine, draudžiu tau peržengti mano namų slenkstį. Tu neįveiksi manęs. Tau galas!“ Biblijoje skaitome: „Kai priešas ateis kaip srovė, Viešpaties Dvasia iškels savo vėliavą“ (Izaijo 59, 19, K. Burbulio vert.). Prieš tris dalykus šėtonas negali atsilaikyti: prieš Dievo Žodį, Kristaus kraują ir Jėzaus vardą. Pasitelkęs tai įveiksi savo „milžinus“, visai kaip Dovydas įveikė Galijotą.