Įveikti nesaugumo jausmą (1)

Nesaugumas verčia žmogų vengti kitų, laikytis nuošaly. Jei jautiesi netinkamas ar nevertas sėkmės, per ilgai dvejodamas savimi pats pakiši sau koją kelyje į sėkmę. Tiesa ta, kad tavo gyvenimas rodo, kaip matai pats save. Kalbant apie nesaugumo jausmą, viena didžiausių bėdų yra ta, kad jį sunku pripažinti, taigi ir susidoroti su juo bei jį nugalėti labai sunku. Kodėl taip yra? Žmogus dažniausiai baiminasi, kad savo pažeidžiamumo iškėlimas aikštėn 1) sumenkins ir susilpnins jį kitų akyse; 2) padrąsins ir įgalins jo kritikus; 3) varžovams suteiks pranašumo. Žmogus, kuris nesijaučia saugus, visus – net ir tuos, kurie jam galėtų padėti, – laiko per tam tikrą atstumą nuo savęs. Tokiam labai sunku pagelbėti. Jei tau sunku pasitikėti kitais žmonėmis, greičiausiai stinga pasitikėjimo savimi! Ir tai joks naujas reiškinys. Štai Senajame Testamente skaitome, ką Cofaras kalbėjo apie Jobą: „Kai tik turės visko, ko nori, užklups jį skurdas, apniks visokios nelaimės“ (Jobo 20, 22). Aplinkinių kalbos apie laimę ir nelaimes gali pakirsti pasitikėjimą savimi. Į širdį įsimetęs nesaugumas šnabždės tau: „Jei tik žmonės pamatys, koks iš tikrųjų esu, nemylės, negerbs manęs, neseks mano pėdomis, niekur nekvies ir neinvestuos į mane.“ Tai kaip spręsti šią bėdą? Apaštalas Paulius rašo: „Ir ne todėl, kad būtume savaime tinkami ką nors sumanyti tartum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo, kuris padarė mus tinkamus...“ (2 Korintiečiams 3, 5–6). Pirmas žingsnis kovoje su nesaugumo jausmu yra semtis savivertės iš Dievo ir išmokti žvelgti į save Jo akimis. O tai įmanoma tik paskiriant laiko bendrystei su Juo: kasdienei maldai ir Biblijos skaitymui.

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.