Įveikti nesaugumo jausmą (2)

Jei manai, kad tavo gerovė kyla ne iš Dievo, o iš kokio nors kito šaltinio, įskaitant tave patį, greičiausiai būsi nuolat kamuojamas nesaugumo jausmo. Kaip tik dėl to Paulius ir rašo: „O Dievas gali jus apipilti visokeriopomis malonėmis, kad visuomet ir visais atžvilgiais būtumėte aprūpinti ir galėtumėte dosniai imtis bet kokio gero darbo...“ (2 Korintiečiams 9, 8). Tol, kol kliausiesi savimi ar kitais, pagalius į ratus tau nuolat kaišios netikrumo jausmas ir abejonės savo jėgomis. Tačiau vos pradėjęs kliautis Dievu – tuo, ką Jis gali padaryti tavyje, su tavimi, per tave ir dėl tavęs – pradedi kitaip žiūrėti ir į save. Nesaugumo jausmas labai pakerta savivertę, tada žmogus jaučiasi niekam tikęs, nevertas, nenusipelnęs. O užvis blogiausia tokioje situacijoje yra tai, kad žmogus nesileidžia pamokomas, negeba priimti sąžiningos, konstruktyvios kritikos, taigi ir neauga. Žmogus bijo priimti pagalbą ir gerus atsiliepimus, nes baiminasi, kad kiti išvys jo netobulumą. Tada atitinkamai darosi sudėtinga kovoti su sunkumais ir naudotis kelyje pasitaikančiomis puikiomis progomis ir galimybėmis. Viduje jis jaučiasi netinkamas, nepriimtas, atmestas. Trumpai tariant, nesaugumo jausmas kyla iš vidaus. Turėdamas tai omeny, atidžiai pažvelk į savo vidų. Nebijok, tai saugu, juk niekas nežiūri! Perkratyk savo širdį. Žinok, turėsi iš to labai daug naudos. O tada jau maldoje prašyk Viešpaties pagalbos.

P.S. Galbūt jus sudomins: baimė ir nerimas.