Įveikti nusivylimą (1)

Keletą ateinančių dienų nagrinėsime penkių tipų nusivylimą. Nusivylimas savimi. Šio tipo nusivylimas tikrai gali palaužti dvasią, paveikti taip, kad nieko nebesinorės daryti. Iš šios duobės labai sunku pakilti. Tai savo kailiu patirti teko Petrui. Skaitome, kaip jis prisiekė ištikimybę Kristui, sakydamas: „Jei net visi tavimi pasipiktintų, aš niekuomet nepasipiktinsiu!“ (Mato 26, 33). Deja, kiek vėliau, kaip žinome iš Evangelijos pasakojimų, jis net tris kartus išsigynė Viešpaties. Po kiek laiko Petras prisiminė Kristų perspėjus: „Iš tiesų sakau tau: šią naktį, dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“ (Mato 26, 34). Dėl šios klaidos Petrui gėlė širdį. Skaitome, kad jis „išėjo laukan ir karčiai pravirko“ (Luko 22, 62).

Gal ir tu šiandien panašiai jautiesi? Galbūt tyliai galvoji: „Viešpatie, kaip gali naudoti tokį, kaip aš?“ Bet nepamiršk, kad Petro poelgis Jėzaus visiškai nesukrėtė. Apie jo trūkumus Jis žinojo dar prieš pakviesdamas jį sekti Jo pėdomis. Bet Viešpats žinojo ir tai, kad Petro širdis gera, minkšta, todėl neatstūmė Jo, bet parodė jam savo malonę. Duodamas nurodymus jau po prisikėlimo iš numirusių Kristus liepė „pasakyti mokiniams ir Petrui“, kad susitinka su jais Galilėjoje. Šitaip Viešpats dar kartą patvirtino, kad tikrai yra išsirinkęs klaidą padariusį mokinį (žr. Morkaus 16, 7).

Po to jau skaitome, kad Petras skynė vieną pergalę po kitos. Kai nusidedi, kai padarai klaidą ir nusivili savimi, ką derėtų daryti?

1) Nusižemink ir atgailauk. Išpažink savo nuodėmę. Nepulk teisintis samprotavimais ir neversk kaltės kitiems žmonėms ar susiklosčiusioms aplinkybėms.

2) Ne jausmais, o tikėjimu priimk Dievo malonę ir atleidimą. Nesileisk šėtono įtikinamas, kad Dievo malonė – ne tavo nosiai, nes taip nėra.

3) Nebeberk daugiau druskos ant žaizdos, leisdamas nusivylimui klampinti tave į neviltį.

4) Ieškok pagalbos ir stenkis kuo greičiau pakilti ant kojų.

P.S. Galbūt jus sudomins: nuodėmė ir atgaila.