Įveikti nusivylimą (2)

Nusivylimas savo vadovais, lyderiais. Būtų buvę visai logiška manyti, kad kuo jau kuo, o vyriausiuoju kunigu Eliu Dievo reikaluose tikrai galima pasikliauti. Kaip tik taip mąstė ir Samuelio motina, patikėjusi kunigui savo dar visai mažą sūnų. Moteris nuoširdžiai vylėsi, kad jis tinkamai išugdys Samuelį ir parengs jį Dievo tarnybai. Deja, Elis turėjo rimtą charakterio trūkumą. Jis buvo labai silpnas tėvas savo paties vaikams. Jis nedrįso sudrausminti savo sūnų, kai tie be sąžinės graužaties naudojosi savo kunigiškomis privilegijomis, ėmė kyšius ir davėsi su prostitutėmis. Niekas nebūtų kaltinęs Samuelio, jei tas būtų nebepaisęs senojo Elio. Bet Samuelis pasirinko tyliai nuryti nusivylimą savo lyderiu ir nukreipti žvilgsnį į Dievą. Biblijoje skaitome, kad „Samueliui augant, VIEŠPATS buvo su juo“ (1 Samuelio 3, 19). Kaip žinome, Samuelis vėliau tapo vienu didžiausių Izraelio pranašų.

Ką daryti, kai lyderis nuvilia? Visą dėmesį sutelk į Dievą. Ką daryti, kai nusivili savo šeimos nariais? Paklausk Juozapo. Sulaukęs iš Dievo vizijos apie ateities sėkmę, jis pasidalino savo džiaugsmu su broliais, nes nuoširdžiai manė, kad jie pasidžiaugs kartu. Vietoje džiaugsmo sulaukė atmetimo, net buvo parduotas į vergiją. Toli nuo namų ir draugų Juozapas buvo įmestas į cypę už nusikaltimą, kurio nė nepadarė. Jis tikrai galėjo pasiduoti kartėliui ir planuoti keršto akciją. Bet jei Juozapas būtų taip pasielgęs, tai ir būtų miręs tame kalėjime ir palaidotas kaip niekam nežinomas kalinys iš svetimos šalies. Ne, Juozapas leidosi Dievo išteisinamas. Tu irgi dažniau leiskis Dievo išteisinamas ir palaikomas. Juk Biblijoje skaitome: „Joks ginklas, nukaltas tau pulti, neatneš sėkmės; liežuvį, kuris bylos prieš tave teisme, tu nugalėsi. Toks yra VIEŠPATIES tarnų paveldas, ir mano rankoje jų pergalė“, – tai VIEŠPATIES žodis“ (Izaijo 54, 17).

P.S. Galbūt jus sudomins: vienišumas ir krizė.