Įveikti nusivylimą (3)

Ką daryti, kai nuvilia bendradarbiai? Gyvenime sėkmės pavyksta pasiekti tik tuo atveju, jei šalia būna reikiamų žmonių (sava komanda, bendraminčių, bendradarbių ir pan.). O ką, jei žmonės, kuriais kliauniesi, išduoda tave? Greičiausiai tokiais atvejais karčiai nusivili. Tai labai skausminga patirtis. Įsivaizduok Mozės nusivylimą, kai jis paliko savo brolį su tauta, kol pats kopė į Sinajaus kalną paimti Dešimties įsakymų, o grįžęs rado izraeliečius besilankstančius aukso veršiui, kurį padarė ne kas kitas, o Aaronas. Aaronas Mozei tuo metu buvo kaip niekad reikalingas. Deja, smarkiai jį nuvylė. Ir vis dėlto Mozės lyderystė šioje istorijoje šviečia tarsi saulė ir prasklaido nusivylimo debesis. Išsiaiškinęs su Aaronu, Mozė problemą nedelsdamas neša Viešpačiui ir meldžia Izraeliui atleidimo. Dievas palankiai atsiliepia į jo maldas, o tada primena Mozei skirtą užduotį: „Dabar eik, vesk tautą [...] mano angelas ves tave“ (Išėjimo 32, 34). Nusivylimas nepanaikina Dievo tau skirtos užduoties, pašaukimo ar Dievo artumo. Nepaliauk daryti to, ką Dievas tau paliepė!

Ką daryti, kai nuvilia tie, į kuriuos investavai daug jėgų ir laiko? Vėl pasižiūrėkime į Mozę, „dykumos bendruomenės“ steigėją. Gerai pagalvojus, jo bendruomenę sudarė vergai, kurie atgavo laisvę, buvo palaiminti ir leidosi į Pažadėtąją žemę, tik be lašelio pagarbos ar dėkingumo žmogui, kuris rizikavo viskuo, kad juos ištrauktų. Vos iškėlę koją iš Egipto, jie beveik tuoj pat puolė kaltinti ir menkinti Mozę (žr. Išėjimo 14). Ar Mozė jais nusivylė? Ar jautėsi išduotas, įžeistas? Taip. Bet kaskart, kai jam norėdavosi viską mesti, jis pirmiau eidavo pasitarti su Dievu, pasimelsdavo už savo kaimenę, gaudavo iš Viešpaties naujų nurodymų ir grįždavo prie savo darbo. Kaip tik taip ir elgiasi nusivylę Dievo vyrai ir moterys, kai jiems norisi pasiduoti. Taip elgtis derėtų ir tau.

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.