Jei jautiesi išsekintas streso (3)

Stresas yra lyg kriptonitas (supermeno „Achilo kulnas“, tai, kas darydavo jį silpną). Jis sekina, atima jėgas. Tai ką daryti?

1) Panardink savo nuovargį, nuplauk įtampą vandeniu. Pagulėk karštoje vonioje. Kūnas ir protas atsigauna vien pastovėjus po stipria dušo srove. Leisk odai pajusti gaivinantį vandens poveikį. Tegul toji atgaiva persiduoda dvasiai. Galbūt panirti į paprastą vandenį tau neatrodo dvasinis veiksmas, tačiau Jobo bičiulis su tuo nesutiktų. Jobui, kurio pečius buvo užgulę tokie rūpesčiai, kokių tau greičiausiai išvis neteks patirti, jis sakė: „Tada užmirši savo vargus arba prisiminsi juos kaip nuslūgusius vandenis“ (Jobo 11, 16).

2) Nevenk kreiptis pagalbos. Paskirstyk atsakomybes ir darbus. Kai kiekvienas atlieka savo dalį, darbų našta tampa žymiai lengvesnė, niekam nebereikia nusivaryti nuo kojų. Biblijoje skaitome: „Dviem geriau negu vienam, nes jie gauna didesnį atlygį už savo triūsą. Jei vienas iš jų suklumpa, kitas padeda bičiuliui atsikelti. Vargas vienišam žmogui! Juk kai jis suklumpa, nėra kam jį pakelti“ (Mokytojo 4, 9-10).

3) Neužsibrėžk būti tobulas. Niekas nėra tobulas, tik Jėzus. O tu nesi Jis. Kai ką teks paleisti, palikti taip, kaip yra. Laikui bėgant pajusi, kad daug kas yra gerai taip, kaip yra, ir dėl kiekvienos smulkmenos taip nebekamuoja stresas.

Šiame gyvenime nepavyks visiškai išsivaduoti nuo streso, tačiau galima išmokti jį įveikti. Jėzus pasakė: „Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę. Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį!“ (Jono 16, 33).

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kas tavo gyvenime šiuo metu sekina tavo jėgas kaip tas „kriptonitas“ – ir ką galėtum padaryti, kad duotum kūnui bei dvasiai atgaivą?
2. Ar yra sritis, kurioje vis bandai viską tempti pats, nors galėtum pasidalinti našta su kitu žmogumi?
3. Šiandien, vos pajutęs įtampą, sustok penkioms minutėms ir leisk sau atsipalaiduoti – po dušu, vonioje ar tiesiog tylioje vietoje – ir tą laiką paskirk pokalbiui su Dievu.
4. Pagalvok, kurią smulkmeną galėtum šiandien tiesiog „paleisti“ – nesistengti padaryti tobulai – ir užrašyk, kaip jautiesi, kai nebebandai viską kontroliuoti.

Baigiamoji mintis

Ramybė, kurią žada Jėzus, nėra streso nebuvimas, bet tvirtas pagrindas po kojomis, kai pasaulis spaudžia. Tu gali pailsėti, prašyti pagalbos ir nebūti tobulas – nes Jis jau nugalėjo tai, kas tave sekina.

P.S. Galbūt jus sudomins: baimė ir nerimas.