Jei per Kalėdas likai vienas...

Jei per šias Kalėdas likai vienas, kadaise džiaugsmo teikę vaizdai ir garsai šiandien gali sustiprinti liūdesį ir netekties jausmą. Deja, stebuklingos formulės, kaip tai atkurti ir pasijusti gerai, pasiūlyti negaliu. Sunkiems jausmams išgyventi ir susitaikyti su tuo, ką praradai, reikia laiko ir palaikančios Dievo malonės. Bet šiuo atveju gali padėti kelios naudingos įžvalgos:

1) Nemanyk, kad visų kitų Kalėdos – idealios, kad tik tau vienam šiuo metu sunku. Iš tikrųjų visus slegia nerealistiški lūkesčiai, didžiulės išlaidos, dovanų ir pramogų paieškos ir panašūs dalykai. O liūdesio laikotarpiu dėl to skausmas tik paaštrėja. Štai kodėl dažnam labai palengvėja, kai šventės baigiasi.

2) Tai tik viena iš 365 dienų. Tas 24 valandas tikrai ištversi, juolab kad Dievas žada suteikti stiprybės ir saugumo atitinkamai pagal tavo dienas (žr. Pakartoto Įstatymo 33, 25)

3) Nukreipk žvilgsnį nuo savęs. Pamatyk, kas dedasi aplink. Pastebėk kitą. Galbūt šalia gyvena šeima, kuriai verkiant reikia pagalbos, ar koks pažįstamas, kuriam patiktų su tavimi praleisti bent valandžiukę. Tau pačiam (-iai) to galbūt mažiausiai norisi, tačiau tokie poelgiai pasižymi gydomąja galia, padeda atkurti optimistišką požiūrį į gyvenimą, pakursto gerovės ir dėkingumo jausmus.

4) Sukurk naujų tradicijų ir pradėk jas puoselėti, ypač jei senosios verčia jaustis prastai. Paulius sako: „[...] pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn...“ (Filipiečiams 3, 13). Jei jautiesi vienišas, gali melstis tokia malda: „Viešpatie, Tu žinai, kaip man šiandien skaudu. Savo Žodyje Tu sakai, kad esi arti visų tų, kurie sielojasi. Leisk man pajusti Tavo artumą. Tapk man tikresnis už bet kokią išorinę veiklą ir vidinę tuštumą. Padėk man artintis prie Tavęs, kad šios Kalėdos būtų kažkas tokio, ko gyvenime dar nesu patyręs.“

P.S. Galbūt jus sudomins: netektis ir skausmas.