Jei tenka mokytis iš klaidų (3)

Jei nežiūri į Dievą rimtai, prisišauksi bėdą! Angelas paskelbė, kad Samsonui nuo gimimo lemta būti nazyru, kas reiškė, jog jis bus pašvęstas vykdyti Dievo valią. Bet Samsonas labai atsainiai žiūrėjo į dvasinį savo gyvenimą. Melsdavosi jis tik tada, kai patekdavo į bėdą. Be to, buvo impulsyvus: darydavo tai, kas „užplaukdavo“. Išvengtume daugybės bėdų ir skausmo, jei tik stabtelėtume ir paklausytume Dievo nurodymų. Samsonas rimtai į Dievą gręžėsi tik įklimpęs į didžiulę bėdą. Labai dažnai ir krikščionys taip elgiasi. Priremti prie sienos mes meldžiamės: „Viešpatie, gelbėk, ištrauk mane. Nuo šiol pasižadu gyventi Tau.“ Paklausiu tiesiai šviesiai: ar Dievas tau – tik patogi pagalba? Kai užgriūna sunkumai, prisimeni Jį savo nevilty. O kaip elgiesi tada, kai tau sekasi? Samsonas atsitokėjo ir meldėsi – iš tikrųjų meldėsi – Dievui tik tuomet, kai filistinai paėmė jį į nelaisvę, išdūrė akis ir pristatė kaip kokį jautį sukti girnų. Kaip būtų susiklostęs Samsono gyvenimas ir kokias istorijas šiandien apie jį pasakotume, jeigu jis būtų nuo pat pradžių rimtai žiūrėjęs į Dievą ir teisingai meldęsis? Kodėl jis laukė visiško žlugimo? Taip nutiko jo gyvenime, o tavo gyvenime viskas gali būti visai kitaip. Štai psalmininkas sako: „Laimingi visi, kurie pagarbiai bijo VIEŠPATIES, ir eina jo keliais! Maitinsiesi savo triūso vaisiais. Tu būsi laimingas, ir tau seksis“ (Psalmynas 128, 1–2).