Jis ir vėl tai padarys!

Visų mūsų praeityje yra buvę įvykių, kuriuos, žvelgdami į praeitį ir viską apmąstydami, akivaizdžiai laikome ne kuo kitu, kaip tik Dievo ranka savo gyvenime. Vienas autorius rašo taip: „Galbūt atsitiktinai sutikai žmogų, kuris supažindino tave su tavo būsimąja antrąja puse. O gal netikėtai iš darbo išėjo kuris nors bendradarbis, ir tau atsirado galimybė užimti jo vietą. Arba koks nepažįstamasis kalbėjo žodžius, kurie stipriai palietė širdį, ir dėl to tavo gyvenime įvyko kai kas nepakartojama. [...] Jei bent kartą tai patyrei, žinok, kad tai vis Apvaizdos, arba Dievo palankumo, ženklai. Kai apninka blogos mintys, kai apima neviltis, prisimink, kaip praeityje Dievas tau ne kartą atvėrė duris. [...] kaip atvėrė kelią, pagailėjo tavęs [...], kaip išgydė tavo vaiką. Atsitiktinumų gyvenime nebūna… [...] Kai nutinka kas nors gera, pripažink, kad tai atėjo iš Dievo rankos. Niekada to nepamiršk, nuolat primink tai sau. Senajame Testamente skaitome: „Toje vietoje, kur [Dievas] buvo su juo kalbėjęs, Jokūbas pastatė paminklinį akmenį…“ (Pradžios 35, 14). Ar statai „paminklinius akmenis“, ar atmeni Dievo geradarystes savo gyvenime? Tikėjimas ugdomas tada, kai tikintysis nuolat primena sau tuos atvejus, kai Dievas atvėrė kelią ten, kur tai atrodė neįmanoma. Atidarė duris, kurios buvo užrakintos ir užremtos. [...] Kai po ilgų vienatvės dienų tavo gyvenime staiga pasirodė tas žmogus, kurio taip reikėjo. [...] Kai praslinko naktis ir tu sulaukei ryto, kurio manei nebeišvysiąs. Dievas staiga viską apvertė aukštyn kojomis [...] ir išliejo džiaugsmo aliejaus vietoj gedulo [...], ištraukė iš duobės ir leido viską pradėti iš pradžių [...] ir šiandien tu esi laimingas ir sveikas. O už vis nuostabiausia yra štai kas: jei Viešpats tai padarė vieną kartą, tai padarys dar ir dar. Jis yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Prisimindamas Jo gerumą ir ištikimybę stiprini savo tikėjimą ir toliau veiksmingai kovoji gerąją tikėjimo kovą.“

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Prisimink vieną momentą savo gyvenime, kai įvykiai susiklostė taip, kad supratai – tai negali būti atsitiktinumas. Kaip tas išgyvenimas pakeitė tai, kaip šiandien žiūri į sunkumus ar neapibrėžtumą?
2. Ar turi kokį nors „paminklinį akmenį“ – įrašą dienoraštyje, nuotrauką, daiktą ar prisiminimą – kuris tau primena, kaip Dievas veikė tavo gyvenime?
3. Šią savaitę kasdien vakare užrašyk vieną dalyką, kuriame atpažinai Dievo ranką – kad ir kokį mažą. Savaitės pabaigoje perskaityk visus įrašus ir pastebėk, kaip keitėsi tavo požiūris.
4. Pagalvok apie vieną žmogų savo aplinkoje, kuriam šiuo metu sunku įžvelgti Dievo veikimą jo gyvenime. Kaip galėtum su juo pasidalinti savo patirtimi – ne pamokslaudamas, o kaip liudytojas?

Baigiamoji mintis

Tikėjimas auga ne iš naujų stebuklų, o iš drąsos atsigręžti – ir pamatyti, kad kiekvienas žingsnis, kurį manei žengiąs vienas, buvo žengtas kartu.

P.S. Galbūt jus sudomins: sveikata ir ligos.