Jokių pasiteisinimų!

Mūsų kultūra gana sėkmingai prakiša dezinformaciją ar pusiau tiesą, kurią priimame už gryną pinigą. Kadangi mūsų tėvai augo tokioje kultūroje, tai ir mums perdavė tam tikrą požiūrį į gyvenimą, tam tikras gaires, iš kurių pasidarėme ne visai teisingas išvadas. Pavyzdžiui, 1) esame įsitikinę, kad pasaulyje yra vienintelis žmogus, galintis padaryti mus laimingus. Iš tiesų tai padaryti gali tik Dievas! Įskaudinti žmonės tik skaudina kitus. [...] burna kalba tai, ko pertekusi širdis (Luko 6, 45). 2) Laimingas būsiu tik tada, kai užsidirbsiu tam tikrą sumą pinigų ir įgysiu aukštą padėtį. Senas geras „ne dabar, o kada nors“ mitas, kliudantis dar šiandien jausti pasitenkinimą gyvenimu (žr. Luko 12, 15). 3) Nieko negaliu padaryti. Esu toks, koks esu. Tai melas, kliudantis prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Jis pakerta ir kliudo žmogui siekti tikslų.

Jei nori būti laimingas, perkratyk savo pasiteisinimus. Kaip dažniausiai pateisini savo elgesį? Štai keli populiariausi: „Ne aš vienas taip elgiuosi!“ Tai kas? Jei visi taip daro, ar tai reiškia, kad Dievas į tai rimtai nežiūri? Argi tai tiesiog ne kolektyvinė nuodėmė? „Nematau čia nieko blogo.“ O kas tau suteikė galią diktuoti taisykles ir vaizduoti Dievą? „Išmėginsiu tik kartelį.“ Jei ką nors išmėginsi tik kartą, ar manai, kad nebus pasekmių? Koks melas slypi už tavo pasiteisinimų? Atidžiai juos ištirk, nes kol nebus demaskuoti, jie laikys tave dvasinėje nelaisvėje. Prisikask ir pašalink! Biblija ragina atnaujinti mąstymą (žr. Romiečiams 12, 2). Jėzus yra pasakęs, kad kartą pažinus tiesą senoji įsitikinimų sistema iškeliama dienos švieson, o žmogus išlaisvinamas (žr. Jono 8, 32). Įsivaizduok, ką reikštų būti laisvam ir tapti tuo, kuo Dievas yra numatęs! Juk to siekti tikrai verta!