Ką pasėsi, tą nupjausi

XIX a. pabaigoje vienas britų parlamento narys vyko į Škotiją, kur turėjo pasakyti reikšmingą kalbą. Į Edinburgą jis keliavo traukiniu, paskui dar teko šiek tiek pavažiuoti arklių traukiama karieta. Keliai buvo prasti, duobėti ir pažliugę. Vienu metu karieta įklimpo į purvynę. Iš netoliese buvusio ūkio atbėgo berniukas, kuris padėjo išvesti arklius iš klampynės ir ištempti karietą. Parlamento narys jautėsi labai dėkingas ir paklausė vaiko, kaip galėtų jam atsilyginti. Jam vis kartojant „Ačiū“, vaikas atsakė: „Na, ką jūs. Nėra už ką“. Politikas net pasiūlė šlamančių, bet vaikas atsisakė. Tada paklausė: „Na, bet vis tiek, sakyk, ką galėčiau dėl tavęs padaryti? Kuo svajoji būti užaugęs?“ Į tai vaikas atsakė: „Svajoju būti gydytojas.“ Vėliau politikas ištesėjo pažadą ir padėjo tam škotų jaunuoliui įstoti į universitetą.

Paskui, jau daug vėliau, maždaug po pusės amžiaus nuo anų įvykių, britų premjeras Vinstonas Čerčilis sunkiai susirgo plaučių uždegimu, kurį pasigavo kažkokioje karo meto konferencijoje Maroke. Tąkart jam buvo suleisti nauji „stebuklingi vaistai“, penicilinas, kurį visai neseniai buvo atradęs seras Aleksandras Flemingas. Tikriausiai atspėjote: Flemingas buvo tas škotų jaunuolis, atskubėjęs į pagalbą politikui. O politikas buvo Rendolfas Čerčilis, Vinstono Čerčilio tėvas. Ar tai tik labai įdomūs sutapimai? O gal iš tiesų ką sėji, tą pjauni? Jėzus yra išsakęs tokią tiesą: „Duokite, ir jums bus duota...“ Kai Dievas ragina tave pasėti gerumo sėklą kito gyvenime, žinok, kad Jis jau turi parengęs ir palaiminimų derlių.