Ką veiksime danguje?

Įsivaizduok situaciją: tau prasidėjo svajonių atostogos. Vos įlipus į lėktuvą, lakūnas per garsiakalbį paskelbia: „Būkite pasveikinti visi, keliaujantys mūsų oro linijomis! Kai tik pakilsime, jums bus pasiūlyta gardžių valgių ir gėrimų. Stengsimės, kad skrydis jums būtų malonus. Tačiau prieš tai turiu įspėti, kad neturiu prieš akis kelionės maršruto. Galutinė stotelė nėra aiški. Taip, išgirdote teisingai. Mes tiesiog skraidysime ir skraidysime, kol baigsis degalai, o tada krisime į vandenyną.“ Kad ir kokia nuostabi būtų kelionė, kokia jos prasmė, jei nėra nei maršruto, nei galutinės stotelės? Dievo Žodis skelbia: Ir jei vien dėl šio gyvenimo dėjome savo viltis į Kristų, tai mes labiausiai apgailėtini iš visų žmonių. (1 Korintiečiams 15, 19). Ačiū Dievui, kad yra kur kas daugiau! Kad anapus laukia dangus! Ir ten nepalyginamai, daug geriau negu šiame gyvenime.

Jei knieti žinoti, ką veiksime danguje, tai Biblijoje skaitome, kad ten tarnausime Viešpačiui (žr. Apreiškimo 22, 3). Jei manai, kad prie įėjimo tau bus išduota aureolė, ilgas, baltas vilnonis apsiaustas ir arfa, kuria sėdint ant debesėlio teks brazdinti visą amžinybę, tai klysti. Mes visi tarnausime Viešpačiui, kaip kas mokame ir galime. Pats pagalvok: ten nebus viduramžio krizių, etatų mažinimo ar perdegimo. Žemėje dažnai užklumpa nesėkmės, mes pervargstame, išsenkame, apima neviltis, motyvai susidrumsčia ir tampa neskaidrūs. O ten viskas kitaip! Ar įsivaizduoji, ką reikš tarnauti Tam, kurį labiausiai myli, dirbant tai, ką labiausiai mėgsti, ir visa tai atliekant kūne, kurio energija nesenka? Štai koks dangus! O aukščiausia palaima apims tada, kai regėsime Jėzų veidu į veidą. [...] matysiu tavo veidą ir pabudęs būsiu laimingas dėl tavo Artumo. (Psalmynas 17, 15).