Kad nekamuotų nesaugumo jausmas

Kai pasiteirauji tėvų, kokios ateities jie linki savo vaikams, išgirsi tokius žodžius kaip laimė, saugumo jausmas, pasitikėjimas savo jėgomis. Tai gražūs palinkėjimai, deja, be jokių garantijų. Ko reikia, kad užaugęs vaikas taptų pasitikinčiu, saugiu, laimingu suaugusiuoju? Prizų, apdovanojimų ir gerų pažymių vidurinėje? Gyvenimo kaime, toli nuo didmiesčių, kuriuose auga nusikalstamumas? Laisvalaikio veiklas praturtinti kelionėmis ir muzika? Tiesą pasakius, nė vienas iš tų dalykų negarantuoja laimės. Tai nereiškia, kad vaikų nereikia skatinti mokytis ir siekti aukštumų. Tėvai, vertinantys žinias, padaro didelį teigiamą poveikį savo vaikams. Svarbu suprasti, kad gyvenime svarbiausios ne išorinės, o vidinės savybės. Psichologas dr. Edwardas Hallowellas sako, jog norint užtikrinti, kad vaikų nekamuotų nesaugumo jausmas, juose būtina išugdyti ir stiprinti du įgūdžius: 1) gebėjimą įveikti sunkumus, 2) gebėjimą išlaikyti džiaugsmą. Jis sako: „Gyvenime labai daug nusivylimo. Tik susikirtęs pirmąjį kartą, o paskui vis stengdamasis ką nors daryti, išmokęs nepasiduoti, žmogus atskleis ir lavins savo gabumus.“ O kaip išmokyti vaikus džiaugtis net ir sunkumų akivaizdoje? Geriausia supažindinti juos su džiaugsmo šaltiniu. Pranašas Izaijas rašo: „Visa širdimi džiaugsiuosi VIEŠPAČIU, džiūgausiu savo Dievu, nes jis mane aprengė išganymo drabužiais...“ (Izaijo 61, 10). Dovydas kalbėjo: „Tavo Artume džiaugsmo pilnatvė, tavo dešinėje amžina linksmybė“ (Psalmynas 16, 11). Jeremijas rašo: „[...] tavo žodis atnešė man džiaugsmą ir širdies linksmybę...“ Dievas niekada nežadėjo mums gyvenimo be problemų, bet Jo Žodis skelbia, kad „Dievo Dvasia sunokina mumyse tokius vaisius: meilę, džiaugsmą...“ (Galatams 5, 22, NLT).

P.S. Galbūt jus sudomins: šeima ir tėvystė.