Kada būname pažeidžiami?

Trys atvejai, kai būname itin jautrūs ir pažeidžiami:

1) Nusivylimo akimirką. Nusivylimo akimirką Petras pasielgė taip, kaip prisiekinėjo kol gyvas nedarysiąs – atsižadėjo Jėzaus. Kai prarandame ryžtą, kai kas nors mus nuvilia, pasielgiame taip, kaip mums dažniausiai nebūdinga: prikalbame ir pridarome dalykų, kurių vėliau gailimės. Kaip tik dėl to Judas rašo: „Bet jūs, mylimieji, statykite save ant savo švenčiausiojo tikėjimo! Melskitės Šventojoje Dvasioje! Išsilaikykite Dievo meilėje…“ (Judo 20-21).

2) Kai būname apimti stiprių jausmų. Mergina savo šokiu taip sužavėjo Erodą, kad jis užsimiršęs nebesivadovavo sveiku protu ir pasiūlė jai tai, ko vėliau teko gailėtis: „Ko tik prašytum, aš tau duosiu…“ (Morkaus 6, 23). O toji ėmė ir paprašė Jono Krikštytojo galvos! Kadangi buvo karalius, o ne šiaip koks paprastas žmogelis, Erodas nebegalėjo išsisukti ir turėjo ištesėti pažadą. Vėliau toji užsimiršimo akimirka jam brangiai atsiėjo: jis neteko ir karalystės, ir gyvybės. Būk atsargus ir žiūrėk, kur ieškai užsimiršimo ir kaip elgiesi jį radęs. Biblijoje skaitome: „Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę, o subrandinta nuodėmė gimdo mirtį. Nesiduokite suklaidinami, mano mylimi broliai!“ (Jokūbo 1, 15-16).

3) Kai būname pavargę, išsekę. Senojo Testamento laikais „pirmagimio teisė“ reikšdavo, kad vyriausiasis sūnus paveldės savo tėvo turtą. Normaliomis aplinkybėmis Ezavas nebūtų nė svarstęs apie savo teisių perleidimą kitam, bet išsekimo akimirką jam aiškiai aptemo protas (žr. Pradžios 25, 29-34). Nuovargis tarytum užtraukia ant akių miglą, ir mes priimame sprendimus remdamiesi tuo, kas tuokart atrodo teisinga, bet nebūtinai tai būna iš tikrųjų teisinga. Biblijoje skaitome: „[...] Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdys. [...] Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų“ (1 Korintiečiams 10, 11-12). Būk atsargus, žiūrėk savęs!

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Prisimink kokią nors akimirką - nusivylimo, stiprių jausmų ar nuovargio - kai padarei sprendimą, kurio vėliau gailėjaisi. Ką tada sužinojai apie save ir kaip tai padeda tau šiandien?
2. Kuris iš trijų pažeidžiamumo momentų (nusivylimas, stiprūs jausmai, nuovargis) tau asmeniškai kelia didžiausią pavojų? Kodėl manai, kad būtent jis?
3. Šią savaitę atkreipk dėmesį į akimirkas, kai jauti, kad esi ypač pažeidžiamas. Sustok, giliai atsikvėpk ir paprašyk Dievo, kad padėtų tau matyti aiškiau - prieš priimdamas bet kokį sprendimą.
4. Pasirink vieną iš šių trijų sričių ir šią savaitę sudaryk sau konkretų „apsaugos planą“: ką darysi, kai atsidursi tokioje situacijoje? Galbūt tai bus malda, pokalbis su draugu ar tiesiog pauzė prieš veikiant.

Baigiamoji mintis

Kaip medis audros metu nelaužo šakų, o lenkiasi - taip ir tikėjimas stipriausias ne tada, kai stovime išdidžiai, o kai žinome, kur atsiremti.

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.