Kai nebegali tverti, gręžkis į Dievą

Dovydas ne kartą buvo atsidūręs tokiose situacijose, kai vos begalėdavo tverti. Jis rašo: „Prarasčiau ryžtą; netekčiau drąsos, jei netikėčiau, kad matysiu Viešpaties gerumą gyvųjų žemėje“ (Psalmynas 27, 13; K. B. vert. su papildymu). Ar tau pažįstama tokia būsena? Gal tu irgi nebegali tverti? Jei atsidūrei tokioje situacijoje, turi tik dvi išeitis – palūžti arba prasiveržti. Žmonės senovėje sakydavo: „Ta pati saulė sviestą išlydo, o molį sukietina.“ Bėdai prispaudus gali supykti ant Dievo, kad Jam tarnavai ir nesupranti, kodėl Jis leidžia tau kentėti, arba gręžtis į Jį stiprybės ir supratimo. Štai kodėl tokie reikšmingi tolesni Dovydo žodžiai: „Lauk Viešpaties! Būk drąsus, ir Jis sutvirtins tavo širdį.“ Kartais Dievas pakeičia mūsų aplinkybes, o kitais kartais panaudoja jas mums sutvirtinti. Pasistenk suprasti, kad bet kokioje situacijoje svarbus esi ne tik tu, bet ir tie, kuriuos Dievas per tave nori pasiekti. Biblijoje skaitome: „[...] paguodos Dievas, kuris guodžia mus kiekviename sielvarte, kad ir mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius...“ (2 Korintiečiams 1, 4). Dievui nieko nėra netikėta, per sunku ar neįmanoma. Situacija, kurioje galbūt šiuo metu atsidūrei, gali tapti terpe, kurioje Viešpats apreikš savo meilę ir parodys savo rūpestį. Juk parašyta: „[...] ištikimoji VIEŠPATIES meilė niekada neišsenka, gailestingumo jam niekada nepristinga. Kas rytą jie nauji; didelė tavo ištikimybė! „VIEŠPATS yra mano dalia, sakau sau, todėl į jį dėsiu viltis.“ Geras yra VIEŠPATS tiems, kurie jo laukia, žmogui, kuris jo ieško“ (Raudų 3, 22–25).