Kai suima pyktis (2)

Tavo pyktis, nukreiptas į kitą, gali jį užgauti, bet nebūtinai. Bet tas pyktis tikrai pakenks tau. Užsitęsus pykčiui organizmas pradeda išskirti toksinus, keliančius kraujospūdį, gaminančius cholesterolį ir sukuriančius didesnę riziką patirti insultą arba infarktą. Kiekviena minutė, atiduota pykčiui, reiškia, kad buvo atimta džiaugsmo minutė. Pyktis gali pakirsti asmeninėje ir profesinėje srityse. Kartkartėmis supykti yra normalu, bet kai pyktis užsitęsia ir žmogus juo kunkuliuoja, aplinkiniai pradeda jo vengti. Pykdamas ant kito suteiki jam galią tave kontroliuoti, valdyti tavo reakcijas ir nuostatas. Tai per didelė jėga, kad galėtum ją šitaip lengva ranka atiduoti! Dievas nori, kad gyventum ramiai. Kaip atsikratyti pykčio?

1) Atpažink pykčio šaknį. Kokia emocija slepiasi po tavo pykčiu? (Pvz., įžeista puikybė.)

2) Sąmoningai pastebėk, kaip pasireiškia tavo pyktis. (Pvz., grubumu, šiurkštumu, keiksmažodžiais.)

3) Sumažink pykčio poveikį kūnui giliai kvėpuodamas. Įkvėpk, iškvėpk ir garsiai užtvirtink žodžiais: „Ačiū, Tėve“ arba „Priimu Tavo ramybę.“ Stebėk savo balso toną, kai bendrauji su kitais, ypač su tais, kurie kelia tau nepasitenkinimą ar pyktį. Stenkis prašyti, o ne reikalauti ar įsakinėti. Mandagūs prašymai padės pajausti, kad geriau valdai padėtį, o ir kiti bus labiau linkę su tavimi bendradarbiauti.

4) Apsispręsk atleisti. Kad atleidai suprasi iš to, jog nebenorėsi matyti savo skriaudėjo baudžiamo. Nesileisk apgaunamas jausmų. Nors tikrovėje vis dar gali jaustis įskaudintas, žinok, kad elgesys seka paskui jausmus. Jei ir toliau lupinėsi senus šašus, be paliovos kalbėdamas apie savo skaudulius, neleisi jiems užgyti. Verčiau stenkis pasilikti meilėje, o emocijos prisiderins prie tavo pasiryžimo.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Pagalvok apie situaciją, kuri tave neseniai išvedė iš kantrybės: kas iš tikrųjų slėpėsi po tuo pykčiu - galbūt tai buvo baimė, nusivylimas ar tiesiog įžeista savimeilė?
2. Ar šiuo metu yra žmogus, kuriam pykdamas suteiki galią valdyti tavo emocijas, ir ar esi pasirengęs tą kontrolę susigrąžinti į savo rankas?
3. Kai šiandien pajusi kylantį susierzinimą, sąmoningai stabtelėk, giliai įkvėpk ir garsiai ištark: „Tėve, priimu Tavo ramybę“, neleisdamas pykčiui įsišaknyti.
4. Užuot kalbėjęs apie senas skriaudas ar „lupinėjęs šašus“, šiandien pasirink palaiminti tą, kuris tave įskaudino, net jei jausmai dar nepasikeitė.

Baigiamoji mintis

Tavo ramybė yra per brangi dovana, kad ją lengva ranka atiduotum pykčiui - rinkis atleidimą ir gyvenk laisvas.