Kai suklumpi, Jėzus meldžiasi už tave

Biblijoje skaitome tokius Jėzaus žodžius: „Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius. Bet aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų; o tu sutvirtėjęs stiprink brolius!“ (Luko 22, 31-32). Ar pastebi, kad įklimpai į dalykus, į kuriuos nemanei įklimpsiąs? Kol gyvas nemanei, kad užmegsi meilės romaną. Kol gyvas nemanei, kad meluosi, apgaudinėsi, vogsi ar kaip nors kitaip negarbingai skinsiesi kelią į priekį. Nemanei, kad imsi pavydėti kitiems jų sėkmės ar piktinsiesi jų laime. Nesitikėjai, kad apleisi savo artimuosius. Nemanei, kad įklimpsi į pornografiją. Netikėjai, kad įjunksi į kvaišalus ar gėrimus su laipsniais. O še tau, kad nori, ėmė ir taip nutiko… Pirma, žinok, tu ne vienas toks! Petras prisiekė kol gyvas neišsižadėsiąs Jėzaus, bet išsižadėjo. Ir net ne vieną, o kelis kartus iš eilės. Ar Petras mylėjo Viešpatį? Dar ir kaip. Nėra kalbos. Nuo Jėzaus jis nusigręžė tik dėl to, kad buvo silpnas. Kaltė beregint sunkia našta prislėgė jo pečius. Nieko tad nuostabaus, kad vėliau susivokęs jis „išėjo laukan ir karčiai pravirko“ (Luko 22, 62). Bet Jėzus jau iš anksto žinojo, kad taip nutiks, ir pažadėjo Petrui už jį melstis. Kaip nuostabu: kai suklumpi, kai puoli į nuodėmę, Jėzus meldžiasi už tave! Biblijoje skaitome: „Todėl jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų“ (Hebrajams 7, 25). Įsivaizduok: kol tu grumiesi su nuodėmingu įpročiu, Jėzus tuo metu eina Tėvo akivaizdon su apvalančiu savo krauju ir užtaria, prašydamas pasigailėti. Ar į Jėzaus maldas už tave bus atsiliepta? Žinoma. Nėra abejonių. O vėliau, visai kaip ir Petro atveju, Viešpats su tavimi dirbs tol, kol vėl pastatys ant kojų ir sustiprins.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ar gali prisiminti momentą, kai įklimpai į nuodėmę, kurioje niekada nemanei atsidurti? Kaip jauteisi tuo metu?
2. Kaip keičiasi tavo požiūris į savo silpnybes, žinant, kad Jėzus už tave meldžiasi?
3. Šiandien, skaitydamas Hebrajams 7,25, pabandyk įsivaizduoti Jėzų, stovintį Tėvo akivaizdoje ir užtariantį tave. Kokius žodžius, tavo manymu, Jis sako apie tave?
4. Kaip galėtum sekti Petro pavyzdžiu ir, padrąsintas po suklydimo, sustiprinti kitus, kurie kovoja su panašiomis silpnybėmis?

Baigiamoji mintis

Mūsų didžiausia viltis nėra mūsų jėgoje atsispirti pagundoms, bet tame, kad Jėzus nuolat meldžiasi už mus. Net kai suklumpame, Jo meilė nenutrūksta ir Jo malda nesiliauja. Jis ne tik atperka mūsų nuodėmes, bet ir aktyviai siekia mūsų atstatymo ir sustiprinimo, kad galėtume tarnauti kitiems.

P.S. Kiti skaitiniai tema: malda.