Kai turi apreiškimą (viziją)

Kai Dievas tau prieš akis piešia gyvenimo viziją, turi žinoti, ką su ja daryti, mokėti keletą dalykų. 1) Išsaugok, išlaikyk ją. Vizija duodama tam tikram laikotarpiui: Nustatytu laiku regėjimas [arba „vizija“] išsipildys, o dabar jis skuba į tikslą ir nemeluoja. Jei atrodo, kad jis gaišuoja, palauk... (Habakuko 2, 3). Kai kurie iš mūsų „pastojame“ vizija, bet „neišnešiojame“ jos iki galo, nes nenorime kęsti tempimo ir kitų nepatogumų. Tada stačia galva puolame, aplenkiame Dievą ir pirma laiko „gimdome“ viziją. Deja, ji būna per silpna išlikti ir miršta. Jėzus pasakė: Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia (Jono 3, 6). Kai vizija gimusi iš Dvasios, ją palaiko Dvasia. Kai vizija gimusi iš kūno, tu lieki vienas, kapanojiesi savo jėgomis! 2) Paslėpk ją. Didelė klaida dalytis savo vizija pirma laiko ir dar su žmonėmis, kurie neįstengia jos deramai įvertinti. Kai Juozapas taip pasielgė, atsidūrė duobėje. Ne kiekvienas džiaugsis tavo sėkme, ypač tuo atveju, jei tavo šviesa bus ryškesnė už jų. Todėl prašyk Dievo (at)skyrimo, įžvalgumo dovanos. Judas šiuo metu gal ir atrodo kaip bičiulis, bet ilgainiui jis tave išduos. 3) „Laistyk“ ją. Atidžiai ir su malda perskaityk šias eilutes: [...] Dovydas ieškojo jėgų pas VIEŠPATĮ, savo Dievą [„sustiprino save Viešpatyje“, K. Burbulio vert.] (1 Samuelio 30, 6). [...] statykite save ant savo švenčiausiojo tikėjimo (Judo 20). Turi mokėti pakelti sau ūpą, padrąsinti save. Ugdyk savo dvasią ir nuolatos „palaistyk“, stiprink savo viziją. Dievas Habakukui liepė: Užrašyk regėjimą, įrašyk taip aiškiai... (Habakuko 2, 2). Aiškiai suformuluok ir užsirašyk savo viziją, pavyzdžiui, ant kortelės ir visur ją nešiokis. Pradėk elgtis kaip žmogus, kuris tikisi, kad jo vizija virs tikrove, nes ilgainiui taip ir nutiks!