Kaip „ieškant asilių“ atrandamas pašaukimas (1)

Biblijoje yra labai įdomus pasakojimas apie tai, kaip Saulius tapo pirmuoju Izraelio karaliumi. Pasirodo, jis keliavo po kraštą ieškodamas pasiklydusių savo tėvo asilių, kai sutiko pranašą Samuelį. Skaitome, kas nutiko toliau: „Jiems artinantis prie miesto pakraščio, Samuelis tarė Sauliui: „Liepk tarnui paėjėti pirma mūsų, o kai jis bus paėjėjęs, stabtelk valandėlę, kad galėčiau tau perduoti žodį iš Dievo.“ Paėmęs indelį aliejaus Samuelis išliejo jį Sauliui ant galvos ir, pabučiavęs jį, tarė: „Argi VIEŠPATS nepatepė tavęs savo tautos Izraelio valdovu?“ (1 Samuelio 9, 27–10, 1). Pagalvok: išėjo žmogus ieškoti asilių, o atrado... savo pašaukimą! Panašiai gali nutikti ir tau. Pastebėjau, kad Dievas mėgsta pašaukti žmones, kurie įnikę ką nors daro, uoliai darbuojasi. Štai Jokūbas su Jonu įnikę lopė savo tinklus, Matas rinko mokesčius, Eliziejus ūkininkavo, o Saulius ieškojo pasiklydusių savo tėvo asilių. Kiekvienam jų tai buvo tik „dar viena diena darbe“, kai jie triūsė norėdami užsidirbti pragyvenimui. Bet kai Dievas turi paruošęs pašaukimą ir numatęs tau konkrečią dieną, Jis tave susiras, kad ir kur būtum. Galbūt tu sakai: „Nesu ypatingas.“ Panašiai kalbėjo ir Saulius, kuris sakė: „Aš tik benjaminas iš vienos mažiausių Izraelio giminių, ir mano kiltis menkiausia tarp Benjamino giminės kilčių! Tad kodėl sakai man tokius dalykus?“ (1 Samuelio 9, 21). Tavo socialinė padėtis neriboja Dievo. Kai Jis numato tau tikslą, pasirūpins, kad iš antro plano būtum atvestas į pirmą planą. Šiandien raginu tave: lik ištikimas, toliau tarnauk Viešpačiui, ir tavo valanda išmuš!