Kaip „ieškant asilių“ atrandamas pašaukimas (2)

Kai Dievas skiria tau konkretų pašaukimą, tuo džiaugiasi anaiptol ne kiekvienas. Biblijoje skaitome apie kai kurių reakcijas į Saulių: „Bet keletas niekšų sakė: „Kaip gali šis vaikinas mus išgelbėti?“ Jie niekino jį [Saulių] ir dovanos jam neatnešė. Bet jis dėjosi to nepastebįs“ (1 Samuelio 10, 27). Sauliaus reakcija – „jis dėjosi to nepastebįs“. Tau nebūtina įtikinėti kitų dėl savo pašaukimo ar įrodinėti, ką Dievas tau skyrė nuveikti. Jų pareiga tai pastebėti ir suprasti. Biblijoje skaitome: „Dovanos plačiai atidaro žmogui duris...“ (Patarlių 18, 16; K. B. vert.). Pašaukimą užtvirtina tavo dovanos (talentai) ir iš jų kylantys darbo vaisiai (rezultatai). Toliau skaitome: „Samuelis tarė Sauliui: „[...] stabtelk valandėlę, kad galėčiau tau perduoti žodį iš Dievo“ “ (1 Samuelio 9, 27). Kai suvoki tikrai girdėjęs žodį iš Dievo, kitų kritika tave menkai paveiks. Jo artumas patikins tave, Jo žodžiai nukreips tavo žingsnius, Jo ramybė numaldys viduje šėlstančias audras. Išgirdus Dievo balsą pataikaujantys kitų žodžiai neleis pasipūsti. Tu stovėsi tvirtai, įrėmęs kojas į žemę, Jo nurodymai tau bus visiškai aiškūs. Tu nebereikalausi iš kitų pagyrų ir liaupsių, nes Dievo įkvėptas pasitikėjimas suteiks visišką pasitenkinimą. Išgirdus Dievo balsą akimirksniu keičiasi nuostata: į ateitį nebežiūrėsi su pykčiu, baime ar kaip į kankynę. Dievas prabilo, Jo žodžiai išsprendė reikalą, o laikas parodys, kad Jis visiškai teisus. Dar vienas reikšmingas pamokymas, į kurį nereikėtų numoti ranka: „Nepaniekink menkos, mažos pradžios, nes Viešpats džiaugiasi matydamas, kad darbas prasideda“ (Zacharijo 4, 10, NLT). Užuot lyginęsis su kitais ir nuvertinęs savo pastangas, verčiau džiaukis kiekvienu – kad ir mažu – tikėjimo žingsneliu, kurį žengi Dievo skirtame kelyje.