Kaip apsaugoti savo dvasinį gyvenimą?

Namuose ant langų galima sumontuoti apsaugines grotas. Mašinoje galima įdiegti apsaugos sistemą su signalizacija. Prie pastatų ir gatvių galima primontuoti apsaugos kamerų, o didžiausias brangenybes užrakinti seife. O ką daryti norint apsaugoti pačią didžiausią brangenybę – savo dvasinį gyvenimą? Elihuvas kalbėjo Jobui: „[...] Visagalio alsavimas laiko mane gyvą“ (Jobo 33, 4). Kai Dievas įkvepia savo dvasios (atgimdo, išgelbsti tave), tu atgyji dvasioje. Tik būdamas gyvas dvasia įstengsi mylėti Dievą, tarnauti Jam ir teikti Viešpačiui džiaugsmą. Tačiau svarbu suprasti, kad priešas (velnias) kaip tik ir nusitaiko į tą „Dievo elementą“ tavyje – vidinį atgijusį dvasinį tavo gyvenimą. Norėdamas jį užgrobti ir naudoti savo kėslams, piktasis mes visas pajėgas prieš tavo mintis, kėsinsis kontroliuoti tave per įpročius, abejones ir baimes. Tam tikslui pasitelks kitus žmones, tarp kurių bus netgi gerų bičiulių ir artimųjų. Kai Dievas įkvėpė Adomui savo kvapsnio, tas atgijo. Tik tada jis suprato, kas esąs ir savo pašaukimą. Kokia puiki pamoka mums visiems! Kol neatpažinsi ir nepripažinsi, kad Dievas tave sukūrė ir atpirko konkrečiam, tik tau skirtam tikslui, kiti žmonės stengsis „įkvėpti“, „užkrėsti“ savomis idėjomis ir planais. Tačiau tai pavojinga, nes rizikuoji išklysti iš tau skirto kelio. Nesileisk kitų stumdomas ir vedžiojamas už nosies. Verčiau būk Dievo Dvasios vedamas. Galbūt tu paklausi: „O kaip man apsisaugoti?“ Kiekvieną dieną sąmoningai eik į Dievo artumą ir stenkis pasilikti Jame! Psalmininkas gieda: „Juk tu mano apsauga, stiprus bokštas gintis nuo priešo. Leisk man gyventi amžinai tavo palapinėje, rasti prieglaudą tavo sparnų užuovėjoje!“ (Psalmynas 61, 4–5). Kai pasilieki Dievo užuoglaudoje, toje saugioje vietoje, priešas nebegali prisiliesti nei prie tavęs, nei prie to, kas tau teisėtai priklauso.