Kaip atrasti savo viziją (4)

Kai pribręsta reikalas keisti susiklosčiusią situaciją, Dievas labai dažnai pradeda veikti pirmiausia suteikdamas kokiam nors žmogui aiškią viziją. Kaip tik taip buvo nugriautas per amžių amžius įtvirtintas rasinis barjeras, ir pagonys pirmąkart išgirdo skelbiamą Gerąją naujieną. Ar žinojai, kad krikščionis gali turėti stiprių neigiamų išankstinių nuostatų? Tu gali būti tikintis ir turėti susidaręs neigiamą vaizdą apie žmones, kurių visiškai nepažįsti ar nesupranti vien dėl to, kad visą gyvenimą jų vengei, smerkei ir nesistengei suprasti. Jėzus pasakė savo mokiniams: „Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mato 24, 14). Petras buvo šalia, kai Jėzus tai ištarė, tačiau arba neįsiklausė į šiuos žodžius, arba jam tiesiog nepatiko tai, ką išgirdo. Tais laikais praraja tarp žydų ir pagonių buvo panaši į nepasitikėjimą ir įtarumą, kurį britai Antrojo pasaulinio karo metu jautė Jungtinėje karalystėje gyvenusiems vokiečiams. Dievas nurodė, Petrui keliauti į pagonio Kornelijaus namus ir tenai paskelbti evangeliją. Taigi Petras turėjo aplankyti „susitepusį“ (jo supratimu). Išankstinė neigiama nuostata yra siauro mąstymo padarinys. Tai išankstinė panieka, pirmiau gerai ir nuoširdžiai visko neištyrus. Tai puikybė, kurią privalu palaužti. Tai kaipgi Dievas pakeitė Petro širdies nusistatymą? Tam prireikė ne vienos, o net dviejų vizijų. Vieną viziją Dievas davė Kornelijui, nurodydamas pakviesti žydų pamokslininką Petrą užeiti pas jį į svečius ir paskelbti Gerąją naujieną. Kitą viziją Dievas davė Petrui, kurioje prisakė: „Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!“, t. y. „Ką aš priimu, to nedrįsk atmesti.“ Tiesa ta, kad Dievui panorėjus keisti situacijas Jis pirmiausia kam nors siunčia aiškią viziją, ir tas „kas nors“, žinok, gali būti tu!