Kaip bendrauti su sunkiais žmonėmis (2)

Dievas mus sukūrė taip, kad užėjus dideliam sunkumui turime iš anksto įdiegtą akimirksnį, per kurį galime gręžtis į Jį pagalbos. Ta smegenų dalis, kuri apdoroja stiprius neigiamus jausmus, tokius kaip įniršis ar baimė, vadinama migdoline liauka. Buvo atliktas eksperimentas su gyvūnais: pašalinus šią liauką jie nebeįstengė išreikšti pykčio ir baimės. Įprastai, kai kas nors nutinka, smegenų žievė priima tam tikrą signalą. Bet kai apima labai stiprios emocijos (tie atvejai sudaro apie 5 procentus visų nutikimų), signalas keliauja tiesiai į migdolinę liauką, apeinama mąstymo ir samprotavimo dalis. Tačiau kol smegenys įsisavina informaciją, o kūnas pradeda atitinkamai reaguoti, būna laikas, akimirka, tyrėjų dar vadinama „gyvenimą teikiančiu ketvirčiu sekundės“. Nors ketvirtis sekundės – tikrai labai trumpas laiko tarpas, jo pakanka. Paulius rašo: „Rūstaudami nenusidėkite! [...] Ir nepalikite vietos velniui“ (Efeziečiams 4, 26–27). Per tą ketvirtį sekundės Šventoji Dvasia gali perimti vairą į savo rankas. Per tą akimirksnį žmogus nusprendžia, ar duos vietos Dvasiai, ar nuodėmei. Per tą akimirksnį protas gauna progą tarti: „Šventoji Dvasia, mane apėmė stiprus impulsas. Ar man veikti jo paskatintam?“ Kartais sukilęs noras nuskriausti mylimą žmogų gali būti net labai stiprus, o įgyvendintas sukelia nepaprastai daug skausmo ir apgailestavimo. Bet gera žinia ta, kad net jeigu ir suklupsi, – o taip gyvenime nutiks ne kartą, – Dievas siųs kitą akimirksnį ir dar kitą, ir dar kitą. Jis yra visiškai atsidavęs tau ir nepaliaus veikti tavo gyvenime tol, kol pradėsi nešti gerą vaisių.

P.S. Galbūt jus sudomins: sunkumai ir išbandymai.