Kaip bendrauti su sunkiais žmonėmis (5)

Jėzus pasakė: „[...] jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą“ (Mato 5, 39). Jėzaus dienomis visuomenė vadovavosi garbės ir gėdos principais. Kairė ranka būdavo laikoma nešvaria: ja nebūdavo nei valgoma, nei smūgiuojama. Todėl dešinys skruostas būdavo užgaunamas išorine dešinės plaštakos puse. Žmonės taip elgdavosi norėdami ką nors viešai įžeisti. Pliaukštelėti atgalia ranka būdavo leistina tik žemesnę padėtį visuomenėje užimančiam asmeniui, pavyzdžiui, vergui ar vaikui. Taigi ką darai, kai tave kas nors užgauna? Žmonės paprastai tikisi vienos iš dviejų reakcijų: kad keršydamas duosi atgal arba gūšiesi iš baimės. Jėzus sako, kad mūsų saugumas ir garbė – mūsų dangiškojo Tėvo rankose. Vadinasi, į situaciją galime pažiūrėti kūrybiškai. Vienas variantas – galime atsukti kitą skruostą. Priešininkas negalės atgalia ranka tvoti į kairį skruostą. Jam tada teks kovoti kaip lygiam su lygiu (ko jis visai nenori daryti) arba rasti nesmurtinį būdą konfliktui išspręsti. Kas šiandien tave užgauna ir įžeidinėja? Šiais laikais tie „pliaukštelėjimai“ – tai visokios kandžios replikos, skaudūs žodžiai, dygūs komentarai. Kas nors sumenkina tavo pasiūlymą darbe. Kas nors neteisingai apkaltina namie. Giminaitis prikalba negražių dalykų ir pasmerkia. Kokia pirmoji tavo reakcija? Kerštas? Baimė? O gal abu? Su Šventosios Dvasios pagalba atsiranda dar viena galimybė. Nebėk ir nesislėpk. Nekirsk atgal. Verčiau su stiprybe, atvira širdimi stok priešais ir pažiūrėk tam žmogui į akis. Būk išradingas, kantrus ir aktyvus. Su meile siek susitaikymo. Juk ne šiaip sau Biblija krikščionišką gyvenimą vadina aukštu pašaukimu, „tikslu aukštybėse“ (Filipiečiams3, 14). Kai kitąkart tave kas nors įžeis, rinkis prakilnesnį kelią!

P.S. Galbūt jus sudomins: sunkumai ir išbandymai.