Kaip išjudinti kalną?

Jėzus mokė: Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje nesvyruotų, bet tikėtų įvyksiant, ką sako, tai jam ir įvyktų. Todėl sakau jums: ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite gausią, ir tikrai taip bus (Morkaus 11, 23–24). Kiek žinoma, Jėzus savo tarnystės šioje žemėje metais jokių fizinių kalnų iš vienos vietos į kitą nekilnojo. Tai apie ką Jis čia kalba? Ogi apie problemas, su kuriomis susiduriame! Svarbu atkreipti dėmesį, kad Jis apie tikėjimą šioje ištraukoje kalba tik vieną kartą, o apie kalbėjimą, Dievo Žodžio sakymą – net tris kartus! Kodėl? Jei neturi pakankamai tikėjimo, kad pravėręs lūpas išsakytum Dievo Žodį, vadinasi, neturi ir pakankamai tikėjimo įveikti savo kalną! Biblijoje skaitome: Tikėjimas – iš klausymo, klausymas – kai skelbiamas Kristaus žodis (Romiečiams 10, 17). Balsu ištarus Dievo Žodį pradeda dėtis kai kas nuostabaus. Tavo ausys jį girdi, tavo mintys atnaujinamos, gyvenimo akcentas, į kurį susitelki, pasikeičia. Tavo viduje užgimsta ir auga tai, į ką Dievas reaguoja ir atsiliepia – tai tikėjimas. Kai užimi tikėjimo padėtį, lieki nepajudinamas ir toliau skelbi Dievo Žodį, kalnas tavo gyvenime pradeda judėti. Kol kalbi tik tai, ką natūraliai manai ir jauti, kalnas stūkso, išlieka nepajudinamas. Bet kai atsiremi į Dievo pažadą ir skelbi: „Gal ir nežinau kada ir kaip, bet tikrai žinau, kad tu sugriūsi Jėzaus vardu,“ tavo kalnas iš tikrųjų pajudės!