Kaip išsaugoti ramybę ir džiaugsmą

Viešpats žada, kad patirsime džiaugsmą visokiausiomis aplinkybėmis, nepriklausomai nuo situacijos. Jėzus pasakė: „Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jono 15, 11). Kaip išsaugoti džiaugsmą, neprarasti jo? Apaštalas Paulius rašo: „Taigi vilties Dievas jus, gyvenančius tikėjimu, tepripildo visokių džiaugsmų ir ramybės, kad Šventosios Dvasios galybe būtumėte pertekę vilties [kad viltis veržtųsi per kraštus]“ (Romiečiams 15, 13; AMPC). Kaip matome, čia pabrėžiamas „gyvenimas tikėjimu“. Kelti klausimus – nieko bloga, bet niekada neabejok Dievo ištikimybe ir meile tau. Vienas Biblijos mokytojas rašo: „Pamenu, vieną vakarą jaučiausi labai nepatenkintas ir nelaimingas. Neradau ramybės, nejaučiau jokio džiaugsmo, apskritai mano savijauta buvo apgailėtina. Atsivertęs Bibliją perskaičiau Romiečiams 15, 13, ir tas žodis buvo tiesiai į dešimtuką. Mano bėda buvo gan paprasta: užuot tikėjęs, aš pradėjau dvejoti. Suabejojau besąlygiška Dievo meile, suabejojau, kad Jis išklauso mane, sudvejojau Jo pašaukimu savo gyvenime ir mąsčiau, ar apskritai Jam patinku. Mane apniko abejonės. Bet vos tik supratau, kur čia šuo pakastas, išgrūdau visas dvejones lauk ir sugrįžau prie tikėjimo. Neilgai trukus užliejo džiaugsmas, sugrįžo ramybė. Kai tik jaučiu, kad džiaugsmas ir ramybė širdyje senka, puolu tikrintis, ar gyvenu tikėjimu, ar jo neapleidau. Dažniausiai tokiais atvejais aptinku, kad mano tikėjimas pasilpęs.“ Tas pats principas galioja ir tau!