Kaip ištverti sunkius laikus

Kai užeina sunkūs laikai, svarbu tampa ne tai, ką žinai, o Tas, ką pažįsti. Galbūt tu sakai: „Šiuo metu mane užgriuvo daugiau bėdų negu Jobą.“ Bet kai Jobui buvo išmuštas pamatas iš po kojų, jis sakė: „Bet jis [Dievas] žino kiekvieną mano žingsnį! Teištiria mane ugnimi, išeisiu tarsi grynas auksas. Koja kojon ėjau su juo, nenukrypdamas į šalį, ir laikiausi jo parodyto kelio. Nepasitraukiau nuo jo ištartų įsakymų, branginau širdyje jo žodžius“ (Jobo 23, 10–12). Pauliaus gyvenimas irgi nebuvo rožėmis klotas. Skaitome: „Dažnai būdavau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo savo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, miesto pavojuose, dykumos pavojuose, jūros pavojuose, pavojuose nuo netikrų brolių. Man teko daug triūsti ir vargti, dažnai budėti naktimis, badauti ir trokšti, dažnai pasninkauti, dažnai kęsti šaltį ir nuogumą. Be kita ko, kasdien vargstu, rūpindamasis visomis Bažnyčiomis“ (2 Korintiečiams 11, 26–28). Skaitant visą tą sąrašą, nenorom kyla klausimas, kaip jis visa tai ištvėrė? Paulius žinojo, kaip ištverti sunkumus. Kaskart jiems užklupus jis leisdavo jiems artinti jį prie Viešpaties. Apaštalas rašo: „Bet man jis [Dievas] atsakė: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė tampa tobula silpnume.“ Todėl aš mieliausiu noru girsiuosi silpnumais, kad Kristaus galybė apsigyventų manyje. Tad džiaugiuosi silpnumu, paniekinimais, bėdomis, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas“ (2 Korintiečiams 12, 9–10). Ar nori turėti tai, ką turėjo Jobas ir Paulius? Tuomet šliekis prie Viešpaties – štai ir visa paslaptis!

P.S. Galbūt jus sudomins: sunkumai ir išbandymai.